1949 m. vasara
 70-jo Jubiliejaus metais toliau apžvelgiame Fokoliarų judėjimo istoriją, pagrindinius jo žingsnius, kurie leido judėjimui gimti, augti ir galiausiai išsiskleisti visame pasaulyje.
Prie fokoliarų grupės nelauktai prisijungia Igino Giordani. Jis buvo daug vyresnis už Chiarą Lubich, ir Italijoje buvo ypatingas, gerai žinomas asmuo: politikas, Italijos parlamento deputatas, daugybės knygų autorius. Būtent Giordani atvėrė, jei taip galima pasakyti, pirmųjų fokoliarių buto duris ir langus į visą pasaulį, įvairiomis aplinkybėmis pabrėžė charizmos didybę, jos visuotinę svarbą.
1949 m. vasarą Igino Giordani nuvyko pas Chiarą Lubich, kuri tuo metu buvo kuriam laikui apsistojusi pailsėti Premiero slėnyje, Tonadike, Trento kalnų vietovėje.
Būdamas Tonadike, kartu su nedidele Trento bendruomene, kuri tuo metu jau buvo išplitusi į kitus Italijos miestus, jis intensyviai gyveno Mato Evangelijos ištrauka apie Jėzaus apleidimą ant kryžiaus („Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai“). Tų metų liepos 16 dieną Chiarai prasidėjo išskirtinio dvasinio intensyvumo laikotarpis, kuris dabar Judėjime žinomas kaip „49-ųjų metų rojus“.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Maria Voce. Bažnyčios kelias – įsiklausyti į poreikius ir į juos atsiliepti |
|
 Pirmą kartą paėmus į rankas „Evangelii gaudium“, „dokumentas man pasirodė panašus ne tiek į tekstą, kurį turėčiau studijuoti, analizuoti, kiek į balsą, kurį turėčiau išgirsti“. Balsą asmens, „kuris stojasi greta ir pasakoja apie tai, kokie šiandien yra žmogaus poreikiai, pasaulio poreikiai ir kaip mes, Bažnyčia, galime tam pasauliui padėti“. Taip interviu italų katalikų dienraščiui „Avvenire“ mėnesio pradžioje sakė Maria Voce, tarptautinio Fokoliarų judėjimo prezidentė, paprašyta pakomentuoti apaštalinį paraginimą, apibendrinantį 2012 metų spalį vykusį Sinodą naujosios evangelizacijos tema.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Ištakos (3)
Tęsiame pasakojimą apie fokoliarų judėjimo pradžią, apie laiką, kada Chiara ir kitos merginos patyrė Evangelijos pažadus konkrečiai, apie tai, kaip jos ėmė rūpintis pasauliu.
Ne tik merginos, kurios gyveno pirmajame fokoliare, bet ir žmonės, kurie buvo netoli jų, tais mėnesiais pajuto didžiulį savo gyvenimo pasikeitimą. Jiems susidarė įspūdis, kad Jėzus tarp jų įgyvendina savo pažadą: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Ištakos (2)
Tęsiame Fokoliarų Judėjimo istorijos apžvalgą, judėjimo, prasidėjusio Trente, Antrojo Pasaulinio karo metais.
Chiarai pasakius „taip“ Dievui, per kelis mėnesius ja ir jos atrastu idealu patikėjo ir prie jos prisijungė kelios kitos merginos: pirmiausiai Natalija Dallapiccola, vėliau Doriana Zamboni, Giosi Guella, Graziella De Luca bei dvi poros seserų Gisella ir Ginetta Calliari bei Valerija ir Angelella Ronchetti, taip pat Bruna Tomasi, Marilen Holzhauser ir Aletta Salizzoni... Visa tai įvyko, kada fokoliarų kelias toli gražu dar nebuvo aiškus, o jo pagrindas tebuvo tik Chiaros „visiškas evangelinis radikalumas“.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Ištakos (1)
2013 m. gruodžio 7 d. sukako 70 metų, kai gimė Fokoliarų judėjimas. Judėjimas, kurį Chiara yra pavadinusi vienybės nuotykiu. Kokia buvo judėjimo istorija, prasidėjusi Trente (Italijoje) per Antrąjį pasaulinį karą?
Silvija – toks yra Chiaros Lubich krikšto vardas – gimė Trente 1920 m. sausio 22 d. Ji buvo antra iš keturių Luigi ir giliai tikinčios Luigia‘jos vaikų. Be Chiaros šeimoje dar buvo Gino, Liliana ir Carla. Chiaros tėvas prekiavo vynu, o anksčiau dirbo spaustuvininku. Jis buvo antifašistas ir socialistas, didelis Benito Mussolini priešininkas. Mama pasižymėjo stipria tikėjimo tradicija. Vyresnysis brolis Gino po medicinos studijų dalyvavo garsių Garibaldžio Brigadų pasipriešinimo kovose, vėliau atsidavė žurnalistikai, rašė tuometiniame Komunistų partijos laikraštyje „Vienybė“.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
Puslapis 4 iš 8 |
