Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 

„Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mt 16, 24).

Išmokti apsikeisti dovanomis: matematikos ženklų strategija

Lietus šeštadienį, gegužės 12-ają, tarsi ir nebuvo įtrauktas į programą, tačiau labai jos ir nesugadino: pustrečio šimto jaunų žmonių iš įvairių Lietuvos kampelių nieko nepaisydami mokėsi fleshmobo judesių Nepriklausomybės aikštėje, o vidurdienį visi sutartinai dalyvavo bėgime Gedimino prospektu iki Katedros aikštės. Prie dviračiais, riedučiais ar tiesiog pėsčiomis dalyvaujančiųjų prisijungė ir apaštalinis nuncijus Lietuvai Luigi Bonazzi, atvykęs į renginį su savo dviračiu.

Įvairių Lietuvoje gyvenančių tautybių, konfesijų ir religijų jaunimas susitiko „Run4unity“ (Bėgimas už vienybę) – pasaulinėje sportinėje estafetėje, kuri, prasidėjusi Naujojoje Zelandijoje, per Aziją, Afriką, Europą pasiekė Amerikos žemyną. Tą pačią valandą skirtingose laiko juostose vykstantis krosas simboliškai apjuosė visą planetą, paliesdamas 214 pasaulio miestų.

Skaityti daugiau...
 

 
Nico Tros. Pamąstymai po PJD: Kokių „naujų formų“ reikia Bažnyčiai?

Entuziazmas – tai žodis, kurį dažniausiai kartojo popiežius Benediktas XVI rugpjūčio 24-ąją, per visuotinę audienciją dalydamasis įspūdžiais iš Pasaulio jaunimo dienų Madride. Ir tikrai – visas pasaulis dalyvavo jaunatviškoje tikėjimo ir džiaugsmo šventėje.
Ne paslaptis, kad Bažnyčia Europoje išgyvena sunkius laikus. Vienose šalyse daugiau, kitose mažiau krenta į akis, kad bažnyčiose lankosi daugiausia vyresnio amžiaus tikintieji. Viena kita jauna šeima, dar rečiau – pavieniai jauni žmonės, nekalbant jau apie drastiškai sumažėjusius pašaukimus kunigystei ir vienuoliniam gyvenimui.
Kita vertus, Madride matėme visiškai priešingą vaizdą: Pasaulio jaunimo dienos, kaip rašė laikraščiai, pritraukė pusantro milijono jaunų žmonių.

Skaityti daugiau...
 
Nico Tros. Didysis penktadienis - ne pabaiga

Pirmieji krikščionys, kaip liudija sena tradicija, susitikę sveikindavosi žodžiais: „Kristus prisikėlė“. Šis pasisveikinimas dar išlikęs šiandien, ypač Ortodoksų Bažnyčioje. Tai džiugus skelbimas nepaprasto įvykio, tokio gyvo ankstyvojoje Bažnyčioje, nes Jėzaus gyvenimas buvo dar visiškai naujas krikščionių atmintyje.
Dabar, po 2000 metų, mūsų bažnyčiose tvyrantis pamaldumas neretai pasižymi rimties kupina tyla. Tai, be abejo, dievobaimingumo išdava, tačiau perdėm individualistinio, jam labai trūksta džiaugsmingo žinojimo, kad Prisikėlusysis yra čia, su mumis.Paklauskime savęs, ar mūsų pamaldumo formos ir apskritai mūsų krikščioniškas gyvenimas dera su pirmųjų krikščionių bendruomenių gyvenimu? Ar mūsų gyvenimas perėmęs tai, ką naujo Šventoji Dvasia atnešė mūsų laikais?

Skaityti daugiau...
 
Dėkojame, Šventasis Tėve!

 

Vaizdo įrašas, vaizduojantis popiežiaus Jono Pauliaus II ir Fokoliarų judėjimo istorinius momentus, buvo įteiktas kaip Chiaros Lubich dovana Šventajam Tėvui 2003 metais 25-ųjų jo pontifikato metinių proga.
Garso takelis ir subtitrai anglų kalba.


Thank you Holy Father! from focolare.org

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 6 iš 8