Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 

„Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa“ (Apd 4,33).

2011 09 „Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado“ (Lk 15,32).

„Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado“ (Lk 15,32).

Šis sakinys sutinkamas pabaigoje tau gerai žinomo palyginimo, vadinamo palyginimu apie sūnų palaidūną, ir nori mums atskleisti Dievo gailestingumo didybę. Jis užbaigia ištisą Evangelijos pagal Luką skyrių, kuriame Jėzus iliustruoja tą pačią temą, pasitelkdamas dar kitus du palyginimus.Pameni epizodą apie paklydusią avelę, kurios ieškodamas šeimininkas dykumoje palieka likusias devyniasdešimt devynias (plg. Lk 15, 4–7)?
O prisimeni pasakojimą apie pamestą drachmą ir kaip džiūgavo ją suradusi moteris, susikviesdama net savo drauges ir kaimynes džiaugtis kartu su ja (plg. Lk 15, 8–10)?

„Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado“.

Šiais žodžiais Dievas kviečia tave ir visus krikščionis gėrėtis drauge su Juo, švęsti ir dalyvauti Jo džiaugsme dėl to, kad sugrįžo nusidėjęs žmogus, kuris buvo pražuvęs ir vėl atsirado. Palyginime šiais žodžiais Tėvas kreipiasi į vyriausiąjį sūnų, su kuriuo pragyveno visą gyvenimą, bet pastarasis po sunkios darbo dienos atsisako įžengti į namus, kur švenčiamas jo brolio sugrįžimas.
Lygiai taip pat, kaip pasitiko sūnų palaidūną, tėvas eina pasitikti ir ištikimojo sūnaus bei mėgina įtikinti jį. Tačiau tėvo ir vyriausiojo sūnaus jausmai aiškiai priešingi: tėvas kupinas beribės meilės bei didžiulio džiaugsmo, ir norėtų, kad visi džiaugtųsi kartu su juo; sūnus pilnas paniekos ir pavydo broliui, kurio tokiu jau nebelaiko. Kalbėdamas apie jį, sako: „Šitas tavo sūnus, prarijęs tavąjį turtą“ (Lk 15, 30).
Tėvo meilė ir džiaugsmas sūnui sugrįžus dar labiau išryškina kito apmaudą, kuris atskleidžia šaltą ir net, sakytume, netikrą santykį su pačiu tėvu. Šiam sūnui svarbu darbas, savo pareigų atlikimas, tačiau  jis nemyli tėvo kaip sūnus. Greičiau būtų galima sakyti, kad jis paklūsta jam kaip šeimininkui.

„Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado“.

Šiais žodžiais Jėzus paviešina pavojų, į kurį ir tu galėtum pakliūti: tai yra, gyventi trokštant būti pagirtinu žmogumi per savęs ištobulinimą, smerkiant mažiau už tave vykusius brolius. Iš tiesų, jei esi „prisirišęs“ prie tobulumo, kuri pats save, prisipildai savęs, esi kupinas susižavėjimo savimi. Elgies kaip tas namuose likęs sūnus, kuris išvardija tėvui visus savo nuopelnus: „Štai jau tiek metų tau tarnauju ir niekad tavo įsakymų neperžengiau“ (Lk 15, 29).

„Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado”.

Šiais žodžiais Jėzus pasipriešina laikysenai, kai santykis su Dievu remiasi vien įsakymų laikymusi. Tačiau tokio laikymosi neužtenka – tai puikiai suvokia ir hebrajų tradicija.
Šiuo palyginimu Jėzus iškelia į šviesą dievišką Meilę, parodydamas, kaip Dievas, kuris yra Meilė, pirmas žengia žingsnį link žmogaus, nepaisydamas, ar šis yra to vertas, ar ne. Jis trokšta, kad žmogus atsivertų Jam, ir taip užsimegztų autentiška gyvenimo bendrystė. Be abejo, gali gerai suprasti, kad didžiausia kliūtis Dievui-Meilei yra būtent toks gyvenimas, kai kaupiami veiksmai, darbai, nors Dievas tuo metu norėtų žmogaus širdies.

„Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado“.

Šiais žodžiais Jėzus tave kviečia žvelgti į nusidėjėlį su tokia pačia besaike meile, kokia Tėvas jį myli. Jėzus tave kviečia nematuoti tavuoju matu meilės, kokia Tėvas myli bet kurį žmogų. Kviesdamas vyriausiąjį sūnų džiaugtis kartu su juo sūnui atsiradus, Tėvas ir iš tavęs prašo pakeisti mąstymą: praktiškai tu turi priimti kaip brolius ir seseris net ir tuos vyrus ar moteris, kuriems puoselėtum tik paniekos ar pranašumo jausmus. Šitai iššauks tavyje tikrą atsivertimą, kadangi apvalo tave nuo įsitikinimo, kad esi geresnis, leidžia tau išvengti religinės netolerancijos ir padeda priimti Jėzaus teikiamą išganymą kaip gryniausią Dievo meilės dovaną.

Chiara Lubich

atsisiųsti

paaugliams

vaikams