Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
2013 04 „Nemurmėkite, broliai, vieni prieš kitus“ (Jok 5, 9).

 

„Nemurmėkite, broliai, vieni prieš kitus“.

Tad jau apaštalų laikais buvo galima pastebėti tai, ką ir šiandien matome savo bendruomenėse: didžiausi sunkumai gyventi savo tikėjimu dažnai kyla ne dėl dalykų, kurie ateina iš išorės, t.y. iš pasaulio, bet dėl tų, kurie kyla iš vidaus: iš tam tikrų situacijų, kurios randasi ir dėl mūsų brolių elgesio, kuris nesiderina su krikščionių idealu. Tai sukelia nejaukumo, nepasitikėjimo ir nusivylimo jausmą.

„Nemurmėkite, broliai, vieni prieš kitus“.

Tačiau nors visų šių prieštaravimų ir didesnio ar mažesnio nenuoseklumo šaknys glūdi ne visiškai apšviestame tikėjime arba dar gana netobuloje meilėje Dievui ir artimui, pirmoji krikščionio reakcija neturėtų būti nekantrumas ir principingumas, bet tai, ko moko Jėzus. Jis prašo kantriai laukti, suprasti ir atleisti, nes tai padeda augti tam grūdui, kuris buvo pasėtas mumyse, kaip aiškinama palyginime apie piktžoles (Mt 13, 24-30.36-43).

„Nemurmėkite, broliai, vieni prieš kitus“.

Tad kaip gyventi šio mėnesio gyvenimo Žodžiu? Jis mums leidžia atsidurti akistatoje su sunkiu krikščioniško gyvenimo aspektu. Mes taip pat priklausome įvairioms bendruomenėms (šeimai, parapijai, asociacijai, darbo aplinkai, pilietinei bendruomenei), kur, deja, daug dalykų, mūsų manymu, nėra geri: temperamentas, žmonių požiūriai ir elgesys, nenuoseklumas, kurie žeidžia mus ir sužadina atmetimo reakciją.

Būtent tai suteikia progą gerai gyventi šio mėnesį gyvenimo Žodžiu. Užuot murmėję ar pasmerkę – ką esame linkę daryti – atsakykime tolerancija ir supratingumu; paskui, tiek, kiek tai įmanoma, ir broliškai pataisydami kitą; bet visų pirma duokime krikščionišką liudijimą - į galimą meilės arba įsipareigojimo stoką patys atsiliepkime savo didesne meile ir įsipareigojimu.

Chiara Lubich (1989 m. gruodis)

atsisiųsti

paaugliams

jaunėliams

vaikams