Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
2014 04 „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“ (Jn 13,34).

„Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“ (Jn 13,34)

Ar žinai, kada Jėzus ištarė šiuos žodžius? Taip jis kalbėjo prieš pat savo kančią. Būtent tada jis pasakė savo atsisveikinimo kalbą, kuri yra jo testamentas, o šie žodžiai – pastarojo dalis. Tad supranti, kokie jie svarbūs!

Jei tai, ką pasako tėvas prieš savo mirtį, yra nepamirštama, ką ir kalbėti apie Dievo žodžius?

Tad priimk juos labai rimtai ir drauge pamėginkime juos geriau suprasti.

„Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“

Jėzus ruošiasi mirti, ir jo žodžiai yra paveikti artėjančio įvykio. Netrukus įvyksiantis jo iškeliavimas reikalauja išspręsti vieną ypatingą klausimą. Kaip jam likti tarp savųjų, kad jis galėtų vesti Bažnyčią pirmyn?

Tu žinai, kad Jėzus yra, pavyzdžiui, sakramentiniuose veiksmuose: Mišių Eucharistijoje jis tampa esančiu.

Bet ir ten, kur gyvenama tarpusavio meile, Jėzus yra taip pat. Juk jis pasakė: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu (ir tai yra įmanoma per tarpusavio meilę), ten ir aš esu tarp jų“. (Mt 18, 20)

Tad bendruomenėje, kurios gyvenimo pamatas yra tarpusavio meilė, Jėzus veiksmingai gali pasilikti. O per bendruomenę jis gali ir toliau apsireikšti pasauliui bei turėti jam poveikį.

Ar tai ne nuostabu? Ar nekyla noras iškart drauge su tau artimais krikščionimis įgyvendinti šią meilę?

Jonui, kuris užrašė šiuos žodžius, tarpusavio meilė yra aukščiausias Bažnyčios įsakymas. Jos pašaukimas yra būtent būti bendrystėje, būti vienybėje.

„Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“

Iškart po to Jėzus sako: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus” (Jn 13, 35).

Tad jei nori ieškoti tikrojo Kristaus mokinių autentiškumo ženklo, jei nori sužinoti jų skiriamąjį ženklą, turi jo ieškoti įgyvendintoje tarpusavio meilėje.

Krikščionys atpažįstami iš šio ženklo. O jei jo trūksta, pasaulis Bažnyčioje neberanda Jėzaus.

„Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“

Tarpusavio meilė kuria vienybę. Tačiau, ką teikia vienybė? „….Tegul bus viena, – dar sako Jėzus. – Kad pasaulis įtikėtų…” (Jn 17, 21). Vienybė, apreikšdama Kristaus buvimą, patraukia pasaulį sekti juo. Pasaulis, susidūręs su vienybe, su tarpusavio meile, įtiki Jėzumi.

„Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“

Toje pačioje atsisveikinimo kalboje Jėzus sako, kad šis įsakymas yra „jo“. Jis yra jo, vadinasi, jam ypač brangus.

Negalima suvokti jo vien kaip normos, taisyklės arba vieno iš daugelio įsakymų. Čia Jėzus nori tau apreikšti gyvenimo būdą, nori tau pasakyti, kaip kurti savo gyvenimą. Išties pirmiesiems krikščionims šis įsakymas buvo jų gyvenimo pagrindas. Petras rašė: „Visų pirma turėkite apsčiai meilės vieni kitiems” (1 Pt 4,8).

Prieš pradėdamas darbą, prieš studijas, prieš eidamas į bažnyčią, prieš imdamasis bet kokios veiklos, įsitikink, kad tarp tavęs ir to, kuris gyvena su tavimi, viešpatauja tarpusavio meilė. Jei taip yra, ant šio pagrindo viskas turi vertę. Be šio pagrindo – niekas nepriimtina Dievui.

„Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“

Be to, Jėzus tau sako, kad šis įsakymas yra „naujas“. „Aš duodu jums naują įsakymą“. Ką tai reiškia? Gal šis įsakymas nebuvo anksčiau žinomas?

Ne. „Naujas“ reiškia sukurtas „naujiems laikams“. Tad apie ką kalbama?

Žiūrėk: Jėzus mirė už mus. Vadinasi mylėjo mus iki galo. Tačiau kokia buvo jo meilė? Tikrai ne tokia kaip mūsų. Jo meilė buvo ir yra „dieviška“. Jis sako: „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau“ (Jn 15,9). Tad Jėzus mus mylėjo tokia pat meile, kuria Jis ir Tėvas myli vienas kitą. Tokia pačia meile ir mes turime mylėti vieni kitus, kad įgyvendintume „naująjį“ įsakymą.

Panašios meilės tu, kaip vyras ar moteris, neturi. Tačiau džiaukis, nes kaip krikščionis tu jos gauni. O kas tau jos duoda? Šventoji Dvasia įkvepia ją į tavo širdį, į visų tikinčiųjų širdis.

Tad dėl šios vienintelės dieviškos meilės, kurią turime, egzistuoja giminystė tarp Tėvo, Sūnaus ir mūsų, krikščionių. Būtent ši meilė mus įveda į Trejybę. Ši meilė padaro mus Dievo vaikais.

Ši meilė sieja dangų ir žemę lyg galinga srovė. Ši meilė krikščionių bendruomenę įveda į Dievo sferą, o dieviškoji tikrovė gyvuoja žemėje ten, kur tikintieji myli vienas kitą.

Ar visa tai tau neatrodo dieviškai gražu, o krikščioniškas gyvenimas nepaprastai žavingas?

Chiara Lubich (1980 m.)

atsisiųsti

paaugliams

jaunėliams

vaikams