Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
Gyvenimo Žodis 2018 12

„Visuomet džiaukitės Viešpatyje!“ (Fil 4,4).

Apaštalas Paulius rašo Filipų miesto bendruomenei, pats būdamas persekiojamas ir patirdamas rimtų sunkumų. Nepaisant to, savo brangiems bičiuliams pataria, beveik įsako „visuomet džiaugtis“.

Bet ar galima šitai įsakyti?

Pažvelgus į mus supantį pasaulį, matyti, kad dažnai nerandame priežasčių ramybei, nekalbant jau apie džiaugsmą!

Gyvenimo rūpesčių, socialinės neteisybės ir įtampos tarp tautų akivaizdoje labai nesunkiai galima prarasti viltį, pasiduoti ir užsidaryti savyje.

Vis dėlto Paulius kviečia ir mus:

„Visuomet džiaukitės Viešpatyje!“

Kokia jo paslaptis?

„[...] yra priežastis, dėl ko, nepaisant visų sunkumų, mes turime visada džiaugtis. Jei rimtai gyvename savo krikščionišką gyvenimą, šį džiaugsmą patiriame. Tuomet Jėzus visa savo pilnatve gyvena mumyse, o su Juo negalime nesidžiaugti. Jis yra tikrojo džiaugsmo šaltinis, nes suteikia prasmę mūsų gyvenimui, veda mus savo šviesa, išlaisvina iš bet kokios baimės dėl to, kas buvo ir dėl to, kas mūsų dar laukia. Suteikia mums jėgų įveikti pasitaikančius sunkumus, gundymus ir išbandymus“.

Krikščionių džiaugsmas nėra paprastas optimizmas, materialinės gerovės teikiamas saugumas ar jauno bei sveiko žmogaus linksmumas. Jis kyla iš asmeninio susitikimo su Dievu širdies gilumoje.

„Visuomet džiaukitės Viešpatyje!“

Iš šio džiaugsmo – toliau sako Paulius – gimsta gebėjimas nuoširdžiai priimti kitus, pasiruošimas skirti jiems laiko.

Be to, kita proga Paulius tvirtai kartoja Jėzaus žodžius: „Palaimingiau duoti negu imti“.

Iš bendrystės su Jėzumi gimsta ir širdies ramybė, vienintelė, gebanti paveikti aplink mus esančius žmones savo beginkle galia.

Neseniai Sirijoje, nepaisydama didelių pavojų ir karo sukeltų nepatogumų, nemaža grupė jaunuolių susirinko pasidalinti įgyvendintos Evangelijos patirtimi bei patirti tarpusavio meilės džiaugsmą. Po to išsiskirstė, pasiruošę liudyti, jog brolystė yra įmanoma.

Vienas iš dalyvių štai ką parašė:

„Viena kitą keičia gilaus skausmo ir vilties, didvyriško tikėjimo Dievo meile istorijos. Kai kas visko neteko ir dabar su savo šeima gyvena pabėgėlių stovykloje. Yra kas matė, kaip mirė brangiausi jam žmonės [...]. Nepaprastą įspūdį kelia šių jaunuolių pastangos kurti gyvenimą aplink save: jie organizuoja festivalius miestuose, įtraukdami tūkstančius žmonių. Viename nedidelio miesto centre atstato mokyklą ir sodą, kurie dėl karo taip ir liko neužbaigti. Palaiko dešimties pabėgėlių šeimas […]. Širdyje ataidi Chiaros Lubich žodžiai: „Krikščionio džiaugsmas yra lyg saulės spindulys ašaroje, kraujo klane pražydusi rožė, skausmu distiliuota meilės esencija […]. Todėl turinti savyje apaštališką Rojaus properšos jėgą“. Mūsų Sirijos broliai ir seserys turi savyje pirmųjų krikščionių stiprybę. Šiame siaubingame kare jie liudija pasitikėjimą ir viltį Dievo meile, perduodami juos savo bendrakeleiviams. Ačiū, Sirija, už krikščioniško gyvenimo pamoką!“

Letizia Magri

atsisiųsti

paaugliams

vaikams