Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 

„Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ (Mt 13,21).

2022 06 „Tu mano VIEŠPATS. Tik tu esi visa mano laimė“ (Ps 16,2).

„Tu mano VIEŠPATS. Tik tu esi visa mano laimė“ (Ps 16,2).

Šio mėnesio Gyvenimo Žodis paimtas iš Psalmyno, kuriame sutelktos nuostabiausios Dovydui ir kitiems žmonėms Dievo įkvėptos maldos, kad šios išmokytų, kaip į Jį kreiptis. Psalmėse visi galime atpažinti save: jose paliečiamos intymiausios sielos stygos, išsakomi giliausi ir intensyviausi žmogaus jausmai – abejonė, skausmas, pyktis, baimė, neviltis, taip pat ir šlovinimas, dėkojimas, džiaugsmas, viltis. Kaip tik todėl visais laikais, visose kultūrose ir visais gyvenimo momentais psalmių žodžiai gali tapti kiekvieno vyro ir kiekvienos moters žodžiais.

„Tu mano VIEŠPATS. Tik tu esi visa mano laimė“.

Daugelis dvasinių autorių itin mėgo šią, 16 psalmę. Pavyzdžiui, šventoji Teresė Avilietė yra komentavusi: „Nieko netrūksta tam, kuris turi Dievą: vien Dievo gana!“ Ortodoksų teologas tėvas Antonios Fikri rašė: „Tai prisikėlimo psalmė, todėl Bažnyčia ja meldžiasi pirmosiomis valandomis [...], juk Kristus prisikėlė auštant. Ši psalmė suteikia vilties mūsų amžinajam paveldui, todėl yra tituluojama paauksuotąja, reiškiančia aukso žodį, Šventojo Rašto brangakmenį“. Bandykime ją kartoti ir apmąstyti kiekvieną jos žodį.

„Tu mano VIEŠPATS. Tik tu esi visa mano laimė“.

Kai ši malda persmelkia, pajuntame gyvybingą ir meilingą Dievo, žinančio visa apie mus ir kūriniją, artumą. Suvokiame, kad Jame susibėga mūsų praeitis, dabartis, ateitis. Jame randame jėgų su pasitikėjimu priimti kelyje pasitaikančią kančią, taip pat randame ramybę, kad galėtume pakelti žvilgsnį ir nukreipti jį anapus gyvenimo šešėlių – į viltį.

Kaip šio mėnesio Gyvenimo Žodžiu galėtume gyventi? Štai C.D. patirtis: „Prieš kurį laiką ėmiau nelabai gerai jaustis, todėl pradėjau lankytis pas medikus, o tai pareikalavo daug kantrybės. Galiausiai, kai sužinojau, kas man, patyriau smūgį – tai buvo Parkinsono liga. Man buvo 58-eri. Kaip tai įmanoma? Kodėl, klausiau savęs? Esu judesio ir sporto mokytoja, fizinis aktyvumas buvo dalis manęs!

Atrodė, kad prarandu kažką pernelyg svarbaus. Tačiau tuomet iš naujo apmąsčiau tai, ką buvau pasirinkusi būdama jauna: „Tu, Jėzau Apleistasis, esi vienintelis mano gėris!“

Pradėjusi vartoti vaistus, iškart pasijutau geriau, tačiau tiksliai nežinau, kas laukia ateityje. Nusprendžiau gyventi dabarties akimirka. Po diagnozės, norėdama dainuoti Dievui TAIP, spontaniškai sukūriau giesmę. Siela prisipildė ramybės!“

Šio mėnesio psalmės sakinys paliko ypatingą atgarsį ir Chiaros Lubich sieloje. Chiara rašė: „Šie paprasti žodžiai padės mums pasitikėti Juo ir mokys susigyventi su Meile. Vis labiau su Dievu susivieniję ir Jo pilni, klosime ir tvirtinsime tikro būvio pagal Jo paveikslą pamatus“.

Taigi, per šį, birželio mėnesį, vieningai kreipkime Dievop mūsų meilės Jam pareiškimą, kad galėtume skleisti aplink save taiką ir ramybę.

Letizia Magri

atsisiųsti

vaikams