Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
2023 02 „Tu esi ‚Matymo Dievas’“ (Pr 16, 13).

„Tu esi ‚Matymo Dievas’“ (Pr 16, 13).

Šio mėnesio Gyvenimo Žodžio eilutė yra paimta iš Pradžios knygos. Šie žodžiai yra ištarti Hagaros, Saros vergės, kuri buvo jos duota Abraomui kaip žmona, kadangi Sara negalėjo susilaukti vaikų ir užtikrinti, kad būtų palikuonių. Kada Hagara pastojo, ji pajuto viršenybę prieš savo šeimininkę. Iš to kilęs žiaurus Saros elgesys su Hagara privertė ją bėgti į dykumą. Ir būtent čia įvyko ypatingas Dievo ir moters susitikimas, kurio metu Dievas jai davė pažadą susilaukti palikuonių, pažadą, kuris panašus į tą, kurį Dievas buvo davęs Abraomui. Sūnus, kuris Hagarai gims, vadinsis Izmaeliu, vardu, kuris reiškia „Dievas išklausė“, nes Dievas išgirdo Hagaros sielvartą ir dovanojo jai palikuonių.

„Tu esi ‚Matymo Dievas’“

Hagaros reakcija atspindi antikiniame pasaulyje išplitusį tikėjimą, kad žmonės negali patirti pernelyg artimo santykio su dieviškumu. Todėl Hagara yra nustebinta ir dėkinga už tai, kad jai buvo duota tokį santykį išgyventi. Ji patiria Dievo meilę būtent dykumoje, išskirtinėje vietoje, kurioje gali įvykti asmeninis žmogaus susitikimas su Dievu. Hagara jaučia Dievo buvimą, jaučia, kad yra Jo mylima, yra „pamatyta“, jai išgyvenant savo skausmingą situaciją. Ji yra „pamatyta“ Dievo, kuris rūpinasi ir apgaubia meile savo kūrinius. Chiaros Lubich teigimu, „Jis nėra pasitraukęs, tolimas, žmonijos bei kiekvieno mūsų likimui abejingas Dievas. Ir daugelį kartų tai patiriame. Jis yra čia, su manimi. Jis visada su manimi. Jis žino viską apie mane ir išgyvena kartu su manimi kiekvieną mano mintį, kiekvieną džiaugsmą, kiekvieną troškimą. Jis kartu su manimi pakelia kiekvieną rūpestį, kiekvieną mano gyvenimo išbandymą.“

„Tu esi ‚Matymo Dievas’“

Šis Gyvenimo Žodis atgaivina mūsų įsitikinimą ir mus nuramina: mes niekada nesame vieni savo kelionėje, Dievas yra su mumis, ir Jis mus myli. Tarsi Hagara kartais jaučiamės esantys šioje žemėje „svetimšaliai“ ir ieškome kelių, kurie leistų mums pabėgti iš sunkių ir skausmingų situacijų. Bet turime būti užtikrinti Dievo buvimu, kad esame santykyje su Juo, kad Dievas mus laisvina, ramina ir visada leidžia viską pradėti iš naujo.

Tokia buvo P. patirtis, moters, kuri turėjo išbūti viena pandemijos metu. Ji pasakoja: „Pradžioje, kai mano šalyje buvo priimtas užsidarymo įstatymas ir sustabdyta išorinė veikla, tuo periodu gyvenau viena namuose. Aš neturėjau šalia žmogaus, su kuriuo galėčiau drauge išgyventi šią patirtį, bet stengiausi dienas praleisti kaip įmanoma geriau. Tačiau bėgant dienoms, jaučiau vis didesnę neviltį, o vakarais man darėsi labai sunku užmigti. Kartais galvodavau, kad šitas košmaras jau niekada nebepasibaigs. Nepaisant to, stipriai jaučiau, kad turiu visiškai save pavesti Dievui ir tikėti Jo meile man. Nėra abejonių, kad mano vienatvės mėnesiais Dievas buvo su manimi, kad mane lydėjo ir guodė. Mažyčiai signalai, pasiekdavę mane iš mano brolių, leido man suvokti, kad nesu viena. Kaip, pavyzdžiui, tą kartą, kai internetu šventėme draugės gimtadienį, – iš karto po to už savo durų radau kaimynės man paliktą torto gabalėlį.“

„Tu esi ‚Matymo Dievas’“

Jausdamiesi saugūs būdami su Dievu, ir mes galime tapti Jo meilės perdavėjais kitiems. Išties esame pašaukti matyti kitų reikmes, padėti artimiesiems, kai jie jaučiasi esantys vieni savose dykumose, dalintis jų džiaugsmais ir skausmais. Esame šiame pasaulyje ir turime dėti pastangas, kad atsilieptume į mus supančių žmonių poreikius.

Mes galime stabtelėti ir priartėti prie tų, kurie ieško prasmės ir atsakymų į gyvenimo klausimus: tai gali būti draugai, šeimos nariai, pažįstami, kaimynai, bendradarbiai, žmonės, turintys finansinių sunkumų, ar galbūt ir tie, kurie yra visuomenės marginalizuojami.

Mes galime prisiminti ir su jais pasidalinti tais brangiais momentais, kada patyrėme Dievo meilę mums ir iš naujo atradome gyvenimo prasmę.

Galime drauge pasitikti sunkumus, o tais momentais, kada jaučiamės turį pereiti per dykumą, joje galime atrasti Dievo buvimą mūsų istorijoje. Tai mums padės su pasitikėjimu tęsti mūsų kelionę.

Parengė Patrizia Mazzola ir Gyvenimo Žodžio komanda

atsisiųsti

vaikams