„Dievui nėra negalimų dalykų“ (Lk 1, 37).
Išgirdusi angelo apreiškimą Marija paklausė: „Kaip tai įvyks?“ (plg. Lk 1,34) ir jai buvo atsakyta: „Dievui nėra negalimų dalykų“. Kad tai įrodytų, angelas pateikia Elžbietos pavyzdį: ji pradėjo sūnų senatvėje. Marija įtikėjo ir tapo Viešpaties Motina.
Dievas yra Visagalis. Šis Jo vardas labai dažnai pasikartoja Šventajame Rašte. Taip Jis vadinamas, kai norima perteikti Dievo galią laiminti, teisti, pakreipti įvykių eigą, įgyvendinti Jo planus.
Dievo visagalybę apriboja vienintelis dalykas – žmogaus laisvė, kuri gali prieštarauti Jo valiai, padarydama žmogų silpną, bejėgį, nors jis yra pašauktas dalintis ta pačia Dievo galia.
„Dievui nėra negalimų dalykų“.
[...] Tai Žodis, kuris apšviečia mus, kad visiškai pasitikėtume Dievo Tėvo meile; nes jei Dievas yra ir savo būtimi Jis yra Meilė, tai visiškas pasitikėjimas Juo yra ne kas kita, kaip logiška pasekmė.
Jo galioje yra visos malonės: žemiškos ir dvasiškos, įmanomos ir neįmanomos. Jis duoda jas tam, kuris prašo ir tam, kuris neprašo, nes, kaip sako Evangelija, Jis – Tėvas – „leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems“ (plg. Mt 5, 45), o iš mūsų visų laukia, kad elgtumės taip kaip Jis, su tokia pat visa apimančia meile, paremta tikėjimu, todėl, kad...
„Dievui nėra negalimų dalykų“.
Tad kaip gyvensime šiuo Žodžiu kasdienybėje?
Visi mes laikas nuo laiko patiriame sunkių, skausmingų išgyvenimų: tiek savo asmeniniame gyvenime, tiek bendraudami su kitais. Ir kartais patiriame visišką bejėgiškumą, nes pastebime savyje vergišką prisirišimą prie daiktų ar žmonių, iš kurio norėtume išsivaduoti. Dažnai atsimušame į abejingumo ar egoizmo sieną ir jaučiame, kaip nusvyra rankos, kai susiduriame su įvykiais, kurie viršija mūsų jėgas.
Būtent tokiais momentais Gyvenimo Žodis galėtų ateiti į pagalbą. Jėzus leidžia mums patirti savąjį bejėgiškumą, bet ne tam, kad atimtų drąsą, o tam, kad padėtų geriau suprasti, kad „Dievui nėra negalimų dalykų“; kad paruoštų mus patirti nepaprastą savo malonės galią, kuri pasireiškia būtent tada, kai pajuntame, jog savo varganomis jėgomis nieko nepajėgiame.
„Dievui nėra negalimų dalykų“.
Jei tai kartosime kritiškiausiais momentais, Dievo Žodis perteiks mums jame glūdinčią energiją ir tam tikra prasme suteiks mums pačios Dievo visagalybės. Tačiau su viena sąlyga, – jei gyvensime Jo valia, besistengdami skleisti aplink save tą meilę, kurią Jis išliejo mūsų širdyse. Šitaip vienysimės su visagale Dievo Meile, skirta Jo kūriniams, kuriai visa įmanoma, tai yra, prisidėsime prie Jo planų įgyvendinimo, skirtų kiekvienam žmogui ir visai žmonijai.
Tačiau yra tokia ypatinga akimirka, kai galime gyventi šiuo Žodžiu, patirdami visą jo veiksmingumą: tai malda.
Juk Jėzus pasakė, kad ir ko tik prašysime Tėvą Jo vardu, Jis mums suteiks. Tad bandykime prašyti Jo, kas labiausiai mūsų širdžiai rūpi, tvirtai įsitikinę, kad Jam nėra negalimų dalykų: nuo išeities iš beviltiškų situacijų iki taikos pasaulyje įtvirtinimo; nuo sunkių ligų išgydymo iki šeimyninių bei socialinių konfliktų nuraminimo.
O jei, įkvėpti tarpusavio meilės, sutartinai prašysime keliese to paties dalyko, tokiu atveju Jėzus, esantis tarp mūsų, pats prašys Tėvo ir bus mums duota, kaip Jis pažadėjo.
Ir mes kartą meldėmės su tokiu tikėjimu Dievo visagalybe ir Jo Meile už N., kad jos nuotraukoje pastebėtas auglys „išnyktų“, būtų tik klaida ar šmėkla. Taip ir įvyko.
Šis beribis pasitikėjimas, kuris leidžia mums pasijusti rankose Tėvo, kuriam viskas įmanoma, turi nuolat lydėti visuose gyvenimo vingiuose. Tai nereiškia, kad visada gausime, ko prašysime. Dievas savo tėvišką visagalybę naudoja visada ir tik savo vaikų gerovei, nesvarbu, ar jie apie tai žino, ar ne. Svarbu gyventi puoselėjant tikrumą, kad Dievui nėra negalimų dalykų, ir tai leis pajusti mums dar niekada nepatirtą ramybę.
Chiara Lubich (1999 m. gruodis)
atsisiųsti
paaugliams
vaikams |
