„Tebūnie ne kaip aš noriu, bet kaip tu“ (Mk 14,37).
Jėzus – Alyvų sode, Getsemane vadinamoje sodyboje. Prisiartino taip laukta valanda. Tai lemiamas visos jo egzistencijos momentas. Sukniubęs ant žemės, jis meldžia Dievą, su pasitikinčiu švelnumu vadindamas jį „Tėvu“, kad netektų jam „gerti iš šios taurės“ (plg. Mk 14,36), – žodžiai, nurodantys į jo kančią ir mirtį. Jis maldauja, kad ši valanda aplenktų jį… Tačiau galiausiai Jėzus visiškai atsiduoda Jo valiai:
„Tebūnie ne kaip aš noriu, bet kaip tu.“
Jėzus žino, kad jo kančia nėra joks atsitiktinis įvykis, šiaip žmonių sprendimas, bet – Dievo planas. Jis bus teisiamas ir žmonių atmestas, bet „taurė“ ateina iš Dievo rankų.
Jėzus mus moko, kad Tėvas kiekvienam iš mūsų turi savo meilės planą, myli mus asmeniška meile ir, jei tikime šia meile ir atsakome savąja – štai sąlyga, – jis pakreipia kiekvieną dalyką į gẽra. Jėzui niekas neįvyko atsitiktinai, net ir kančia bei mirtis.Paskui įvyko Prisikėlimas, kurio šventę iškilmingai švenčiame šį mėnesį.
Jėzaus, Prisikėlusiojo, pavyzdys turi teikti šviesos mūsų gyvenimui. Visa, kas mus pasiekia, kas atsitinka, tai, kas mus supa, o ir visa, kas mus skaudina, turime sugebėti suprasti kaip mus mylinčio Dievo valią arba kaip Jo sutikimą, nes jis ir tada mus myli. Tuomet viskas gyvenime įgaus prasmę, viskas bus be galo naudinga, net ir tai, kas mums tą akimirką atrodo nesuvokiama ir absurdiška, net ir tai, kas – kaip Jėzui – gali nublokšti mus į mirtiną sielvartą. Tereikės, kad, pilnai pasitikėdami Tėvo meile, kartu su Juo sugebėtume pakartoti:
„Tebūnie ne kaip aš noriu, bet kaip tu.“
Jo valia yra gyventi, su džiaugsmu dėkoti jam už gyvenimo dovanas, tačiau kartais ji visai ne tokia, kaip įsivaizduojama: tikslas, kuriam reikia pasiduoti, ypač, kai susiduriame su skausmu, ar monotoniškų veiksmų seka mūsų egzistencijoje.
Dievo valia yra nuolat prabylantis ir mus kviečiantis Jo balsas, tai Jo būdas išreikšti mums savo meilę, kad suteiktų mums savo Gyvenimo pilnatvę.
Galime įsivaizduoti ją kaip saulę, kurios spinduliai yra kaip Jo valia kiekvienam iš mūsų. Kiekvienas eina savo spinduliu, skirtingu nuo šalia mūsų esančiojo, nors ir šis yra saulės spindulys, t.y. Dievo valia. Taigi, visi atliekame vieną vienintelę valią, Dievo valią, tačiau kiekvienam ji – skirtinga. O kuo labiau spinduliai priartėja prie saulės, tuo labiau suartėja ir tarpusavyje. Taip ir mes: kuo labiau priartėjame prie Dievo per vis tobulesnį dieviškos valios vykdymą, tuo labiau suartėjame ir tarp mūsų… kol visi būsime víena.
Taip gyvenant, viskas mūsų gyvenime gali pasikeisti. Užuot ėję ir mylėję vien tuos, kurie mums patinka, galime prisiartinti ir prie visų tų, kuriuos Dievo valia pastato mums šalia. Užuot pasirinkęs mums labiau patinkančius dalykus, galime atkreipti dėmesį į tuos, kuriuos mums siūlo Dievo valia ir pasirinkti juos. Visiškas susitelkimas į tos akimirkos Dievo valią („tai, ko tu nori“) padarys mus visiškai neprisirišusius prie jokio dalyko, nei prie savojo aš („ne kaip aš noriu“). Mes specialiai neieškome neprisirišimo, – ieškome vien Dievo, – tačiau išties jį pasiekiame. Tuomet džiaugsmas bus pilnas. Tereikia pasinerti į praeinančio momento gelmę ir atlikti tą akimirką Dievo valią, kartojant:
„Tebūnie ne kaip aš noriu, bet kaip tu.“
Praėjusio momento nebėra; būsimojo dar neturime. Kaip keleivis traukinyje: norėdamas pasiekti tikslą, jis nevaikšto pirmyn ir atgal, bet lieka sėdėti savo vietoje, taip ir mes turime buvoti dabartyje. Laiko traukinys pats juda. Dievą galime mylėti tik dabartyje, kuri mums duota, – stipriai, pilnai, aktyviai tariant Jo valiai savąjį „taip“.
Tad mylėkime dovanojamą šypseną, atliekamą darbą, vairuojamą mašiną, ruošiamą patiekalą, organizuojamą veiklą, tą, kuris kenčia šalia mūsų.
Neturi mūsų išgąsdinti net išbandymas ar skausmas, jei su Jėzumi mokėsime atpažinti tame Dievo valią ar Jo meilę kiekvienam iš mūsų. Dar daugiau, galėsime melstis taip:
„Viešpatie, leisk, kad nebijočiau nieko, nes viskas, kas atsitiks, bus ne kas kita, kaip tavo valia! Viešpatie, leisk, kad aš nieko netrokščiau, nes nėra kito labiau trokštamo dalyko, kaip tavo valia.
Kas turi reikšmės gyvenime? Tavoji valia.
Leisk man dėl nieko nenuogąstauti, nes viskame yra tavo valia. Leisk man niekuo nesipuikuoti, nes viskas yra tavo valia“.
Chiara Lubich (2003m. balandis)
atsisiųsti
paaugliams
vaikams |
