Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 

„Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mt 16, 24).

Gyvenimo Žodžio komentaras

„Jei iškeltume absurdišką hipotezę, jog visos pasaulio Evangelijos galėtų būti sunaikintos, mes norėtume taip gyventi, kad savo gyvenimu iš naujo parašytume Evangeliją“. Toks reiklus įsitikinimas lydėjo gyvenimą tų, kurie įvairiais būdais prisiartino prie Fokoliarų Judėjimo nuo pat jo ištakų, kai per Antrąjį pasaulinį karą „griuvo viskas“. Su ypatingu dėmesiu buvo gyvenama vienu Evangelijos žodžiu po kito. Tai buvo „drabužis“, kuriuo vos pabudus apsirengiama. Jis buvo nešiojamas širdyje ir įgyvendinamas kur ir kada tik įmanoma.

Chiara Lubich tai liudijo begalę kartų, pasakodama patrauklias istorijas apie iš to kylančius vaisius, atradimus, poveikį. Atskirų žmonių ar grupių atsivertimus, kurių ji nebijojo vadinti „revoliucijomis“.

„Įeiti į Evangeliją“, įgyvendinti ją, įkūnyti žodį vieną po kito, kad naujai evangelizuotume save. Vienintelis šios dinamikos tikslas: tapti „kitu mažu Jėzumi, pereinančiu šia žeme“. Štai kur patrauklumo priežastis. Šiandien kaip ir tada.

Iš to gimsta praktika, dar ir šiandien gyva Fokoliarų Judėjime: kas mėnesį pasiūlyti vienos užbaigtos Evangelijos frazės komentarą, kuris, atspausdintas maždaug 90 kalbų bei idiomų, įvairiais būdais pasiekia milijonus žmonių.

„Pasauliui reikia evangelinio gydymo“, tuo buvo įsitikinusi ir Chiara, kuri pabrėžė, kad, norint tapti šventais, norint būti kitu Kristumi, užtektų vieno žodžio. Visi juo galime gyventi, nesvarbu, koks mūsų pašaukimas, amžius, lytis, būklė, nes Jėzus yra Šviesa kiekvienam žmogui, kuris ateina į šį pasaulį.

Vienintelis „Gyvenimo Žodžio“ tikslas: būti „žibintu mūsų kojom“ ir „šviesa mūsų takui“.

Pastaraisiais metais komentarą pasirašydavo skirtingi žmonės. Jis gimsta iš pasidalinimo bei apmąstymo skirtingo amžiaus, išsilavinimo, kultūros ir kilmės žmonių grupės, kuri vis iš naujo stato Žodį į savo gyvenimo centrą. Tai tam tikra laboratorija, kurioje vienas iš dalyvių surenka šios bendrystės vaisius ir parašo tekstą bendrystės dvasingumo šviesoje bei iš jo kylančios Fokoliarų Judėjimo narių patirties. Šiuo metu tai pradėjo daryti Letizia Magri. Praktiškai, tai yra pasiūlymas ir pagalba kiekvienam atverti Žodžiui duris ir jau vestibiulyje pajusti jo kvapą.

„Gyventi, gyventi, gyventi Žodžiu“ - tokia buvo Chiaros aistra, kurią ji perdavė daugeliui. Aistra, besiremianti jos bendruomeniniu dvasingumu, kuri skatino ją pasakyti: „Mums neužtenka gyventi Žodžiu tik asmeniškai. Ne: savo patyrimu su žodžiu paskui reikia pasidalinti su broliais“. Tokiu būdu evangelizuojame save ne vien asmeninėmis pastangomis gyventi žodžiu, bet ir priimdami į save kito šviesą bei patirtį. O rezultatas? Evangelizuojame save kaip asmenį ir kaip bendruomenę, esame „vis labiau Jėzus, - pavieniui ir kartu“. O ten, kur gyvena Jėzus, pasaulį – ir mūsų dėka – pasiekia šviesa ir jis randa jėgų pasikeisti.