Gyvenimo Žodis„Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa“ (Apd 4,33). |
| Gyvenimo Žodis |
|
„Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa“ (Apd 4,33). Šis Žodis, aidintis mums Velykų laiku, kviečia liudyti…, kiekvieną iš mūsų, priėmusį Evangelijos žinią, kviečia su visiška laisve atsiliepti ir liudyti įvykį, paženklinusį istoriją: Jėzus prisikėlė! Kad galėtume pilnai ir iki galo suprasti šią eilutę, paimtą iš Apaštalų darbų, verta pacituoti prieš tai esantį sakinį: „Visi įtikėjusieji buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, nes jiems visa buvo bendra“( Apd4,32). „Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa“. Tekste aprašoma pirmoji krikščionių bendruomenė, pripildyta galingos Dvasios jėgos ir tokio bendrystės jausmo, kuris ją skatina visiems skelbti Evangeliją, gerąją naujieną, tai yra tai, kad Kristus prisikėlė. Tai tie patys žmonės, kurie prieš Sekmines buvo išsigandę ir sugniuždyti, dėl ką tik atsitikusių įvykių. Dabar jie išeina į viešumą, pasiruošę liudyti net iki kankinystės, dėka iš Dvasios gautos stiprybės, kuri nušlavė visas baimes ir nerimą. Jie buvo vienos širdies ir vienos sielos. Jie praktikavo tarpusavio meilę, iki dalinimosi gėrybėmis - savo turtu: tai buvo tikrovė, gyvenimo būdas, įtraukiantis vis daugiau žmonių. Moterys ir vyrai sekė paskui Jėzų ir girdėjo Jo žodžius. Jie gyveno kartu su juo, tarnaudami ir mylėdami ligonius ir tuos, kurie visuomenėje buvo laikomi mažiausiais. Savo akimis jie matė nuostabius Jėzaus darbus. Jų gyvenimai pasikeitė, nes jie buvo pašaukti gyventi pagal naująjį Jo įstatymą. Jie buvo pirmieji gyvojo Dievo buvimo tarp žmonių liudytojai. O ką mums, šiandieniniams Jėzaus sekėjams, reiškia „liudyti“? „Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa“. Veiksmingiausias būdas liudyti Prisikėlusį yra parodyti, kad Jis yra gyvas ir gyvena tarp mūsų. „Jei gyvensime Jo Žodžiu, […] širdyje išlaikydami gyvą meilę artimui, jei visomis išgalėmis stengsimės savo santykiuose visada išlaikyti tarpusavio meilę, tuomet Prisikėlęs gyvens mumyse, gyvens tarp mūsų. Jis skleis aplink mus savo šviesą ir malonę, perkeisdamas aplinką ir pripildydamas ją nesuskaičiuojamais vaisiais. Per savo Dvasią Jis vadovaus mūsų žingsniams ir veiksmams ir suteiks mums galimybes pasidalinti Jo gyvenimu su žmonėmis, kuriems Jo reikia“. Taip sako Chiara Lubich. „Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa“. Margaret Karram rašo: “Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk16,15) - tai nepaprasta užduotis, kurią prieš 2000 metų apaštalai gavo tiesiai iš Jėzaus lūpų ir kuri pakeitė istorijos eigą. Šiandien Jėzus kreipiasi ir į mus su tuo pačiu kvietimu, pasiūlydamas mums galimybę atnešti Jį į pasaulį, su visu kūrybiškumu, gebėjimais ir laisve, kuriuos pats mums ir dovanojo”. Tai skelbimas, tęsia Margaret, „kuris nesibaigia Jo mirtimi. Priešingai! Tas skelbimas, liudijimas įgauna naujų jėgų po Prisikėlimo ir po Sekminių, kai mokiniai tampa drąsiais Evangelijos liudytojais. O jų įgaliojimai šiandien atitenka mums. Per mane, per kiekvieną iš mūsų, Dievas nori ir toliau pasakoti savo meilės istoriją tiems, su kuriais dalijamės ilgais ar trumpais savo gyvenimo kelionės tarpsniais”. Parengė Patrizia Mazzola ir Gyvenimo Žodžio komanda |