Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
Gyvenimo Žodis

 

„Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5,9).

Pasakojimą apie Jėzaus mokymą Evangelija pagal Matą pradeda stebinančiu Palaiminimų skelbimu.

Palaimintais, vadinasi, visiškai laimingais ir save realizavusiais Jėzus skelbia esant visus tuos, kurie pasaulio akyse yra pralaimėję ar nevykėliai: nuolankieji, vargstantys, romieji, alkstantys ir trokštantys teisybės, tyraširdžiai, taikdariai.

Jiems skirti dideli Dievo pažadai: jie bus Jo paties pasotinti ir paguosti, jie paveldės žemę ir Jo karalystę.

Tai tikra kultūrinė revoliucija, parodanti dažnai uždarą ir trumparegišką mūsų požiūrį, dėl kurio Jėzaus minimos asmenų grupės mums kovojant dėl galios ar pasisekimo yra nustumiamos į paribį bei tampa nereikšmingos.

„Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais“.

Taika bibliniu požiūriu – tai dieviško išgelbėjimo vaisius, taigi, visų pirma, Jo dovana. Tai paties Dievo, žmoniją ir visą kūriniją mylinčio ir visiems santarvės bei harmonijos planą turinčio Tėvo bruožas. Todėl kiekvienas, veikiantis dėl taikos, demonstruoja panašumą su Juo, tarytum vaikas.

Chiara Lubich rašo: „Taikos skleidėju gali būti tas, kuris ją turi savyje. Pirmiausia taikos skleidėjui reikia pačiam kiekvieną akimirką gyventi santarvėje su Dievu ir Jo valia. [...] «... bus vadinami Dievo vaikais». Gauti vardą reiškia tapti tuo, ką tas vardas nusako. Paulius vadino Dievą «taikos Dievu» ir sveikindamas krikščionis jiems sakydavo: «Taikos Dievas tebūna su jumis visais». Taikdariai rodo savo giminingumą su Dievu, veikdami kaip Dievo vaikai ir liudydami Dievą, [...] sukūrusį žmogišką tvarką, kurios vaisius yra taika“.

Gyventi taikoje nereiškia tiesiog gyventi be konflikto. Tai nėra ir ramus gyvenimas nuolat priimant kompromisus dėl vertybių tam, kad visuomet ir nepaisant nieko būtume priimti. Bet išties tai subtiliai evangelinis gyvenimo stilius, reikalaujantis eiti prieš srovę.

Būti taikdariais – tai pirmiausia reiškia visais lygmenimis kurti susitaikymo progas savo ir kitų gyvenime: pirmiausia su Dievu, po to su artimaisiais šeimoje, darbe, mokykloje, parapijoje ir organizacijose, socialiniuose, tarptautiniuose ryšiuose. Tai apsisprendimo reikalaujanti meilės artimui forma, tai didis visus santykius gydantis gailestingumo darbas.

Taip savo mokykloje nusprendė elgtis ir Jorge, paauglys iš Venesuelos: „Vieną dieną, pasibaigus pamokoms, pastebėjau, kad mano draugai ruošiasi protestui, kurio metu buvo planuojama naudoti prievartą, padegant mašinas ir svaidant akmenis. Iškart pagalvojau, kad toks elgesys nesiderina su mano gyvenimo stiliumi. Tuomet savo draugams pasiūliau parašyti laišką mokyklos administracijai. Taip galėjome – tik kitokia forma – paprašyti tų pačių dalykų, kuriuos jie galvojo išsireikalausią prievartos būdu. Su kai kuriais jų laišką parašėme ir įteikėme direktorei“.

Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais“.

Šiuo metu ypatingai reikia puoselėti dialogą tarp asmenų ir grupių, skirtingų dėl istorijos, kultūrinių tradicijų ar požiūrio taškų, parodant, kad vertiname ir priimame šią įvairovę bei turtingumą.

Neseniai popiežius Pranciškus pasakė: „Taika kuriama skirtingumų chore... Pradedant nuo šių skirtingumų mokomasi iš kitų, kaip iš brolių... Mūsų Tėvas yra vienas, todėl mes esame broliai. Tad mylėkime vieni kitus. O jei ginčijamės tarpusavyje, tebūnie kaip broliai, kurie iškart susitaiko, kad visuomet ir vėl būtų broliais“.

Mes taip pat galėtume įsipareigoti pažinti taikos ir brolybės daigus, kurie mūsų miestus jau daro atviresnius ir žmoniškesnius. Rūpinkimės šiais daigais ir auginkime. Prisidėkime prie žaizdų gydymo ir konfliktų mažinimo.

Letizia Magri

atsisiųsti

paaugliams

vaikams