Judėjime gyvuoja vadinamieji kultūros dialogai, - tai tam tikros profesijos atstovų pastangos vienybės dvasingumą atnešti į įvairias gyvenimo sritis, pvz. plėtojasi pedagogų, gydytojų, politikų, ekonomų, teisininkų, sportininkų ir kt. dialogai. Čia pateikiame vienos pedagogų dialogo iniciatorių Annos Lisos Gasparini straipsnį apie bendrystės pedagogiką iš 2012 metais
Kroatijoje išleisto straipsnių rinkinio "Pedagogy of Communion and the Agazzi Method".
|
Mile Silov. Švietimo reikšmė |
Pradėkime nuo hipotezės: švietimas yra prasminga ir vertinga visuomenės funkcija, turinti ypatingą reikšmę žmogaus gyvenime. Labai svarbu pažvelgti į švietimą žmogaus poreikių, vertybių bei prasmingo gyvenimo kontekste. Todėl šiuo atveju taikytina prasmės bei aksiologijos teorija yra tinkama, nes ji gali paaiškinti švietimo reiškinį.
|
Skaityti daugiau...
|
Pasquale Foresi. Pats gyvenimas mums parodo |
Mano pranešimo tema, kurią norėčiau plėtoti, yra ši: būtina pasiekti to, kad mokymas būtų pats gyvenimas, kad gyvenimas taptų mokymo išraiška, o mokymas – gyvenimo išraiška.
Paprastai turime paviršutiniškus mokymo rezultatus paviršutiniškame mokymesi. Tiesą sakant einame į mokyklą, kad gautume „naudingos informacijos“. Jei viena vertus, gauta informacija atveria naujus horizontus, tai nėra tikra mokykla. Nei mokymas, nei mokymasis, nei pati mokykla negali susidėti tiktai iš proto formavimo, ji turi formuoti patį žmogų.
Norėčiau pasvarstyti šią problemą, susijusią su šiomis sąvokų poromis: tiesa – gėris, protingumas – valia, darbas – mokslas ir bendruomenė – žinios.
|
Skaityti daugiau...
|
Michele De Beni. Švietėjiškas minties iššūkis |
Ar mokykla moko mąstyti?
Pirmiausia norėčiau visų paklausti, ar mokykla moko mąstyti?
Užduotas klausimas yra ir tarsi pačios problemos, ką reiškia „mokymas mąstyti“, iškėlimas.
Viena iš nesusipratimo priežasčių yra paplitusi tendencija įvardinti „mintį“ ir „žinias“ kaip sinonimiškus terminus. Paplitę teiginiai „mokyti žinių“ ir „mokyti mąstyti“ yra laikomi adekvačiais.
|
Skaityti daugiau...
|
Esu pedagogė Italijos Užsienio reikalų ministerijos ugdymo projekte, įsteigtame „Saulės spindulio“ vaikų darželyje Kryževci miestelyje, Kroatijoje. Tuomet išsikėlėme sau uždavinį dalyvauti “naujojo žmogaus ugdyme” ir visuminiai, integraliai formuoti vaiko asmenybę. Iš šios vizijos išsirutuliojo tikslas –įtraukti vaikus į besitęsiančiostarpusavio sąveikos procesą su vienmečiais, suaugusiais, aplinka, kultūra, pasauliu.
Ugdymo programos kryptimi pasirinkome visuotinės brolybės siekį ir humanistinę pedagogiką su Agazzi pedagogikos elementais.
Kodėl tai rinkomės?
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|