Gyvenimo Žodis„Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė. [...] |
| Gyvenimo Žodis |
|
„Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė. [...] Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ (Mt 10, 7–8). Šiame Mato evangelijos skyriuje rašoma, kaip Jėzus, tik ką išsirinkęs apaštalus, pašaukdamas juos vardais, suteikia jiems ypatingą galią išvaryti netyrąsias dvasias ir dovaną gydyti visas ligas bei negalias. Jėzus duoda jiems nurodymus, kur ir kaip pradėti pirmąją misiją. Žinia, kurią jie turi skelbti, yra aiški: „Prisiartino dangaus karalystė.“ Nurodymas skelbti patikėtą žinią „keliaujant“ pabrėžia, viena vertus, kad tikrasis mokinys pirmiausia yra artumo skelbėjas, bet, kita vertus, pats jų bendras ėjimas kartu jau yra, jau turi būti skelbimas. Iš tiesų Jono Evangelijoje po to, kai buvo duotas naujas įsakymas, Jėzus sako: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 35). „Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė. [...] Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ „Dangaus karalystė“ yra Jėzaus žinios esmė. Panašus posakis „Dievo karalystė“ Senajame Testamente vartojamas nurodant Dievo viešpatavimą, valdymą ir išgelbėjimo veiklą žmogaus istorijoje. Jis yra pasaulio ir ypač Izraelio tautos valdovas, laukiantis karaliaus Dovydo palikuonio, kuris atkurtų Izraelio vaidmenį tarp tautų. Naujajame Testamente pats Jėzus pristatomas kaip Dovydo palikuonis ir todėl karalius. Skirtingai nuo žemiškos karalystės, „dangaus karalystė“ yra taikos ir teisingumo karalystė, kurioje rūpinamasi vargšais, kurioje viešpatauja atleidimas ir susitaikymas ir kuri atneš gyvybę bei šviesą visoms tautoms. Tai karalystė, kuri jau prasidėjo pasaulyje ir žmonių širdyse, bet kuri bus visiškai įgyvendinta su Jėzaus sugrįžimu. „Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė. [...] Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ Jėzus skelbia, kad karalystė yra artima laiko atžvilgiu, kad netrukus ateis. Iš palyginimų, pavyzdžiui, apie garstyčios grūdelį ar raugą, kuris iškelia visą tešlą, matyti, kad ji veikia paslaptingais ir kukliais, bet atkakliais būdais ir laikui bėgant. Žodžiai „artima“, „arti“ turi ir erdvinę prasmę. Kai mokiniai, nešantys Jėzaus dvasios buvimą, eidami priartėja, prisiartina ir Dievo karalystė; taip kaip ir Morkaus evangelijoje, kai Jėzus raštininkui sako: „Tu netoli nuo Dievo karalystės!“ (Mk 12, 34). Tikėtina, kad Jis norėjo pasakyti ne tik „tu pradėjai suprasti“, bet ir „tu nesi toli nuo manęs“. „Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė. [...] Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ Žodis „veltui“ yra išverstas iš graikų kalbos, kuris graikiškai pažodžiui reiškia „dovanai“. Tuo pabrėžiama, jog tai, ką apaštalai gavo, jiems nebuvo duota dėl to, kad jie to nusipelnė. Tos dovanos šaltinis yra Dievo dosnumas ir tai, kad jie buvo pasirinkti konkrečiai, ypatingai misijai. Chiara Lubich rašo: „Dievo karalystę užtenka priimti. Tai Dievo tau suteikta dovana. Iš tiesų nėra jokių žmogiškų pastangų, jokio asketiško siekio, jokių studijų ar intelektualinio tyrinėjimo, galinčių įvesti tave į Dievo karalystę. Nes pats Dievas ateina tavęs pasitikti, atsiskleidžia savo šviesa arba paliečia tave savo malone. Ir nėra jokio nuopelno, kuriuo galėtum pasigirti bei remtis, kad turėtum teisę į tokią Dievo dovaną. Karalystė siūloma veltui.“ Priimdami šią dovaną, ir šiandien mes esame kviečiami tęsti Jėzaus apaštalams patikėtą užduotį – žodžiu ir veiksmais skelbti Karalystės artumą, kartu skelbiant ir vilties žinią kiekvienam žmogui: šiame tokiame neramiame ir neaiškiame pasaulyje Dievas jį be galo myli, Dievas be galo myli mus visus. Parengė Augusto Parody Reyes ir Gyvenimo Žodžio komanda |