Gyvenimo Žodis
| Gyvenimo Žodis |
|
„Dievui nėra negalimų dalykų“ (Lk 1, 37). Esame Luko pasakojime apie Apreiškimą. Angelas Gabrielius ateina pas Mariją, gyvenančią Nazareto mieste, ir papasakoja Dievo planą jai: kad ji taps nėščia ir pagimdys sūnų Jėzų, kuris „bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo sūnus“ (Lk1,32). Šis epizodas pratęsia įvykių seką iš Senojo Testamento, kai nevaisingos arba labai senos moterys pagimdydavo vaikus, kurie turėjo atlikti svarbią misiją išganymo istorijoje. Marija, nors ir laisvai norėdama vykdyti jai numatytą misiją tapti Mesijo motina, nusistebi, kaip tai galės įvykti, jei ji yra mergelė. Gabrielius jai užtikrina, kad tai nebus žmogaus darbas: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu“ (Lk1,35). Ir priduria: „Dievui nėra negalimų dalykų“ (Lk1,37). „Dievui nėra negalimų dalykų.“ Šį užtikrinimą, reiškiantį, kad joks Dievo apreiškimas ar pažadas neliks neįvykdytas – nes Jam nėra nieko neįmanomo – galima suformuluoti ir taip: nėra nieko neįmanomo su Dievu. Tiesą sakant, išraiškos graikiškame tekste – „su arba šalia, arba kartu su Dievu“ – pabrėžia Jo artumą žmogui. Tuomet žmogui ar žmonėms, kai jie yra kartu su Dievu ir laisvai Jo laikosi, Jam pritaria, nieko nėra neįmanomo. „Dievui nėra negalimų dalykų.“ Kaip gyventi praktiškai šiuo gyvenimo žodžiu? Pirmiausia, gyvenant visiškai įsitikinus, kad Dievas gali veikti mumyse ir nepaisant mūsų ribotumų bei silpnybių, o taip pat ir pačiuose tamsiausiuose mūsų gyvenimo laikotarpiuose, sunkiausiose aplinkybėse. Tokia buvo ir Dietricho Bonhoefferio – vokiečių liuteronų pastoriaus, teologo, kankinio – patirtis. Kalėjime, prieš patirdamas kankinystę, jis rašė: „Turime nuolat pasinerti į Jėzaus gyvenimą, kalbėjimą, veikimą, kančią ir mirtį, kad suprastume, ką Dievas pažada ir išpildo. Yra tikrai aišku, kad mums nebėra nieko neįmanomo, nes Dievui nėra nieko neįmanomo; tikrai aišku, kad mes neturime nieko tikėtis, ir vis dėlto galime prašyti visko; ir tikrai aišku, kad kančioje slypi mūsų džiaugsmas, o mirtyje – mūsų gyvenimas… Visam tam Dievas Kristuje pasakė „taip“ ir „amen“. Šis „taip“ ir šis „amen“ yra tvirtas pagrindas, ant kurio ir stovime.“ „Dievui nėra negalimų dalykų.“ Kai stengiamės įveikti akivaizdžius savo trūkumus, kurių „negalime“ nugalėti, kad būtų „galima“ darniau, nuosekliau gyventi – čia lemiamą vaidmenį vaidina bendruomenė: kai grupė mokinių, gyvendami Naujuoju Jėzaus įsakymu, leidžia, jog Prisikėlusio Kristaus galia apsigyventų ir kiekviename iš jų asmeniškai ir tarp jų. 1948 m. Chiara Lubich taip rašė grupei jaunų vienuolių: „Tad, pirmyn! Ne savo menkomis ir silpnomis jėgomis, o kliaudamiesi vienybės visagalybe. Aš mačiau ir savo rankomis paliečiau, kad Dievas, esantis tarp mūsų, daro tai, kas neįmanoma: daro stebuklus. Jei liksime ištikimi savo įsipareigojimui, pasaulis pamatys vienybę, o kartu su ja ir Dievo Karalystės pilnatvę.“ Prieš daug metų, kai buvau Afrikoje, aš dažnai sutikdavau jaunus žmones, kurie norėjo gyventi kaip krikščionys. Jie pasakodavo man apie daugybę sunkumų, su kuriais kiekvieną dieną susidurdavo, stengdamiesi būti ištikimi tikėjimo įsipareigojimams ir Evangelijos mokymui. Kalbėdavomės apie tai valandų valandas ir galiausiai visada prieidavome prie tos pačios išvados: „Tai neįmanoma, jei esi vienas, bet įmanoma, jei esame kartu.“ Jėzus pats tai užtikrina savo pažadu: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu (mano meilėje), ten ir aš esu tarp jų“ (Mt18,20). O su juo viskas yra įmanoma. Parengė Augusto Parody Reyes ir Gyvenimo Žodžio komanda |