Pasaulyje aiškiai pastebima , jog dabartinė ekonomikos sistema nebeatitinka šiandienės visuomenės poreikių ir yra tapusi itin pažeidžiama. Vienas atsakymų į šį iššūkį – mūsų judėjimo narių gėrybių bendrystė. Tai spontaniška laiko, talentų, materialinių gėrybių bendrystė, įvairiai pasireiškianti pagal galimybes ir poreikius. Šios bendrystės vaisiai pirmiausia naudingi labiausiai stokojantiesiems, pavyzdžiui, skurdžiai gyvenančių arba gamtos katastrofų sukrėstų šalių gyventojams, taip pat judėjimo socialinių iniciatyvų ir veiklos rėmimui.
Davimo kultūraDalijimasis gėrybėmis kyla iš spontaniškos tarpusavio meilės, išgyventos sekant pirmąja krikščionių bendruomene, apie kurią pasakyta: „Visi įtikėjusieji buvo vienos širdies ir vienos sielos. […] Tarp jų nebuvo vargšų“ (Apd 4, 34–35). Šį gyvenimo stilių galima pavadinti nauja kultūra – „davimo kultūra“. Ji įgalina patirti, kad Evangelijos pažadas: „Duokite ir jums bus duota“, „prašykite ir gausite“ išpildomas labai tiksliai ir konkrečiai. Taip stengiasi gyventi įvairiausio amžiaus ir kategorijų žmonės, pradedant mažiausiais. Davimo kultūra ugdo žmonėse naująjį socialinį sąmoningumą, todėl kiekvienas savo aplinkoje stengiasi prisidėti prie nuolat didėjančio atotrūkio tarp turtingųjų ir vargšų mažinimo, siekdamas, kad visiems, tiek pavieniams asmenims, tiek tautoms, būtų laiduojama teisėta galimybė naudotis gamtos ištekliais. Keičiasi ir požiūris į darbą. Mes dirbame kartu su kitais, rūpindamiesi bendradarbių tarpasmeniniais santykiais, gerai suvokdami, kad mūsų veikimas sutelktas į tą, kuriam skirti mūsų darbo vaisiai, būtent į žmogų, besinaudojantį automobiliu ir virtuvės komplektu, avintį batus, laukiantį valdininko sprendimo ir pan. Darbo problemosYpač daug dėmesio skiriama darbuotojų teisių apsaugai, veikliai įsitraukiant į profsąjungų veiklą. Šioje veikloje visada ieškoma ne konflikto, o pozityvaus dialogo su darbdaviais ir vadovais, siekiant tokio sprendimo, kuris sukurtų pusiausvyrą tarp skirtingų socialinių grupių poreikių. Bendrystės ekonomika„Šiandien nepakanka atiduoti vien tai, kas viršaus; įmonės turi laisvai apsispręsti dalytis savo pelnu.“ Matydama skurdo dramą, persmelkusią Brazilijos San Paulo didmiestį, 1991 m. Chiara Lubich duoda pradžią Bendrystės ekonomikai. Šiai intuicijai virtus projektu, prie jo prisijungė įmonės visuose penkiuose žemynuose. Įmonių savininkai laisvai apsisprendžia prisidėti prie jo ir dalytis savo pelnu, skirdami jį šiems tikslams: padėti stokojantiems, kuriant naujas darbo vietas ir remiant pirmos būtinybės poreikių tenkinimą; pirmenybė teikiama projekto įkvėpta dvasia gyvenantiems žmonėms; plėtoti „davimo kultūrą“, be kurios neįmanoma įgyvendinti „bendrystės ekonomikos“, remiant struktūras, skirtas šios mąstysenos ugdymui; vystyti pačią įmonę, kurios veikla turi išlikti efektyvi, nepaisant pasiryžimo dalytis. Šiandien daugiau kaip 750 įmonių dalyvauja bendrystės ekonomikos projekte, tapusiame naujosios ekonominės minties srovės pamatu. Projektas nusipelnė ekonomistų bei sociologų pripažinimo ir susilaukė pritarimo tarptautiniu lygiu. Be to, vis labiau skleidžiasi ekonomikos judėjimas, rengiantis naujas ekonomikos ir darbo pasaulio gaires. |