„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas.“ (Mk 10, 43-44). |
| 2016 08 „Turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai“ (Mt 23, 8). |
|
„Turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai“ (Mt 23, 8) Jau daugiau nei 70 metų gyvenama Gyvenimo Žodžiu. Šis lapelis patenka į mūsų rankas. Perskaitome komentarą, bet norėtume, kad išliktų mintyse būtent pasiūlyta konkreti frazė, žodis iš Šventojo Rašto, dažniausiai Jėzaus ištartas. „Gyvenimo Žodis“ nėra paprasta meditacija, jame pats Jėzus mums kalba, kviečia juo gyventi, nuolat mus ragina mylėti ir paversti mūsų gyvenimą dovana. Tai – Chiaros Lubich „išradimas“, štai kaip ji pasakoja apie pradžią: „Aš troškau tiesos, dėl to studijavau filosofiją. Maža to: kaip ir daugelis kitų jaunų žmonių ieškojau tiesos ir maniau, kad rasiu ją studijuodama. Bet štai viena didžiųjų pirmųjų Judėjimo dienų idėjų, kurią iš karto perdaviau savo bendražygėms: ‚Kam ieškoti tiesos, jei ši yra gyvai įsikūnijusi Jėzuje, žmoguje–Dieve? Jei tiesa mus patraukia, palikime viską, ieškokime Jo ir sekime Jį‘. Taip ir padarėme.“ Paėmusios į rankas Evangeliją, pradėjo ją skaityti sakinį po sakinio. Joms atrodė visiškai nauji: „Kiekvienas Jėzaus žodis buvo žėrintis šviesos spindulys: visi dieviški! (...) Jo žodžiai yra unikalūs, amžini (...), žavūs, parašyti su dievišku meistriškumu, (...) jie buvo gyvenimo žodžiai, kurie turėjo virsti gyvenimu, universalūs žodžiai erdvėje ir laike.“ Jos atrado, kad šie žodžiai nėra pririšti prie praeities, jie nebuvo vien atminimas, bet žodžiai, kuriais Jėzus ir toliau kreipiasi į mus ir į kiekvieną bet kurių laikų ir bet kurio krašto žmogų.“ Tačiau, ar tikrai Jėzus yra mūsų Mokytojas? Mus supa daugybė gyvenimo pasiūlymų, daugybė minties meistrų, – kai kurios tų minčių taip iškreiptos, kad net skatina smurtą; kitos – teisingos ir nuovokios. Tačiau Jėzaus žodžiai turi tokią gelmę ir gebėjimą įtraukti žmones, kurių kiti žodžiai – ar tai būtų filosofų, politikų, poetų, – neturi. Tai „gyvenimo žodžiai“, jais galima gyventi, jie suteikia gyvenimo pilnatvę, perduoda paties Dievo gyvenimą. Kas mėnesį gilinamės į vieną žodį. Tokiu būdu Evangelija pamažu įsiskverbia į mūsų širdis, perkeičia mus, leidžia mums įgyti paties Jėzaus mintį. Tai įgalina mus atsakyti į kuo įvairiausias situacijas. Jėzus tampa mūsų Mokytoju. Kartais galime skaityti šį Žodį kartu. Norėtume, kad pats Jėzus, Priskėlusysis, gyvas tarp tų, kurie susivienija jo vardu, mums jį paaiškintų ir pasiūlytų, kaip įgyvendinti. Tačiau didelė „Gyvenimo Žodžio“ naujovė ta, kad galime dalintis patirtimis, malonėmis, gautomis įgyvendinant jį. Kaip Chiara aiškina, prisimindama tai, kas įvyko pradžioje ir tęsiasi iki šiol: „Jautėme poreikį perduoti kitiems tai, ką patyrėme, nes suvokėme, kad dovanojus, patirtis išliko ir praturtino mūsų vidinį gyvenimą, tuo tarpu nedovanojus, siela pamažu nuskurdo. Tad per visą dieną intensyviai gyvenome žodžiu, o rezultatais dalinomės ne tik tarp mūsų, bet ir su žmonėmis, kurie prisijungė prie mūsų grupės. (...) Kai juo gyvenome, ne be aš arba mes gyvenome, bet Žodis manyje, Žodis grupėje. Tai buvo krikščioniška revoliucija su visomis jos pasekmėmis.“ Taip šiandien gali būti ir mums. Fabio Ciardi |