„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas.“ (Mk 10, 43-44). |
2018 10 „Bet jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate įstatymo valdžioje“ (Gal 5, 18). |
„Bet jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate įstatymo valdžioje“ (Gal 5, 18). Apaštalas Paulius rašo laišką Galatijos (šiandien tai Turkijos centrinės dalies regionas) krikščionims, kuriuos jis pats evangelizavo ir kurie jam yra ypač brangūs. Šioje bendruomenėje kai kurie laikėsi požiūrio, jog krikščionys, norėdami patikti Dievui ir pasiekti išganymą, turi laikytis visų Mozės įstatymo reikalavimų. Tačiau Paulius tvirtina, jog jau nebesame „įstatymo valdžioje“, nes pats Jėzus, Dievo Sūnus ir žmonijos Gelbėtojas, savo mirtimi ir prisikėlimu visiems tapo Keliu pas Tėvą. Tikėjimas į Jį mūsų širdį atveria Dievo Dvasios, kuri mums vadovauja ir lydi gyvenimo kelionėje, veikimui. Anot Pauliaus, tai nereiškia „nesilaikyti įstatymo“, bet, atsiduodant Dvasios vedimui, paisyti galutinės ir labiausiai įpareigojančios jo prasmės. Keletu eilučių anksčiau Paulius rašo: „Juk visas įstatymas telpa viename sakinyje: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Gal 5, 14). Krikščioniškoje meilėje Dievui ir artimui kaip tik ir pasireiškia [Dievo] vaikų laisvė ir atsakomybė: sekdami Jėzaus pavyzdžiu esame pašaukti mylėti visus, mylėti pirmi, mylėti kitą kaip save patį, net jei jį jaustume esant priešu. „Bet jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate įstatymo valdžioje“. Iš Dievo kylanti meilė skatina mus būti atsakingais šeimoje, darbe ar bet kurioje kitoje aplinkoje. Esame pašaukti kurti taikos, teisingumo ir teisėtumo ryšius. Meilės įstatymas yra pats tvirčiausias mūsų bendruomeniškumo pamatas. Štai ką pasakoja Marija: „Dirbu mokytoja Paryžiaus priemiestyje – nepalankioje aplinkoje ir su mokiniais iš daugelio kultūrų. Vykdau tarpdalykinius projektus, stengiuosi, kad dirbtume komandoje, puoselėtume broliškumą tarp kolegų ir būtume patikimi siūlydami tokį bendravimo modelį vaikams. Išmokau nelaukti rezultatų iškart, taip pat ir kai koks vaikas nesikeičia. Svarbu nenustoti juo pasitikėti, jį lydėti ir vertinti bei gėrėtis. Kartais, regis, nieko neįmanoma pakeisti, tačiau būna, kai realiai patiriu, jog tikri santykiai duoda vaisių. Taip nutiko su viena mano mokine, kurios dalyvavimas pamokoje nebuvo konstruktyvus. Ramiai ir užtikrintai jai paaiškinau, kad norėdami gyventi harmoningai, kiekvienas iš mūsų turime įdėti pastangų. Vėliau ji man parašė: „Apgailestauju dėl savo elgesio, taip daugiau nenutiks. Žinau, kad Jūs laukiate konkrečių mūsų veiksmų, o ne žodžių, ir noriu tam įsipareigoti. Jūs esate žmogus, kuris mums, mokiniams, skiepijate teisingas vertybes ir troškimą, kad pasisektų jomis vadovautis“. „Bet jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate įstatymo valdžioje“. Gyvenimas meilėje nėra tiesiog mūsų pastangų vaisius. Tai veikimas Dvasios, kuri mums buvo dovanota ir kurios nuolat galime melsti, kad suteiktų jėgų vis labiau išsivaduoti iš egoizmo vergovės bei gyventi meilėje. Chiara Lubich rašė: „Tai meilė mus judina, ji mums pataria, kaip elgtis ir ką pasirinkti. Tai meilė mus moko atskirti: tai yra gerai, elgsiuosi šitaip; tai yra blogai, šitaip nesielgsiu. Tai meilė skatina mus veikti siekiant gėrio kitam. Mūsų jėgos, širdis, protas – visi gebėjimai gali „vaikščioti pagal Dvasią“, nes jie yra suvienyti meilės ir visiškai atsidavę Dievo projektui, kurį Jis turi mums. Esame laisvi mylėti“ Letizia Magri |