„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas.“ (Mk 10, 43-44). |
2019 01 „Tik to, kas teisu, teisingai tesieksi“ (Įst 16,20). |
„Tik to, kas teisu, teisingai tesieksi“ (Įst 16,20). Pakartoto Įstatymo Knyga yra tartum serija Mozės kalbų, pasakytų jo gyvenimo pabaigoje. Iš tolo kontempliuodamas Šventąją Žemę, kurios link drąsiai vedė Izraelio tautą, naujoms kartoms jis primena Viešpaties įstatymus. Šioje knygoje Dievo įstatymas, visų pirma, yra pristatomas kaip žodis Tėvo, kuris rūpinasi savo vaikais. Tai gyvenimo kelias, kurį Jis dovanoja savo tautai, siekdamas įgyvendinti Sandoros sumanymą. Jei tauta ištikimai jo laikysis, labiau iš meilės ir dėkingumo nei vengdama bausmės, ji ir toliau galės mėgautis Dievo artumu bei globa. Vienas iš būdų konkrečiai įgyvendinti šią Dievo dovanotą Sandorą yra ryžtingai siekti teisingumo. Tikintysis juo gyvena, kai su dėkingumu prisimena Dievo tautos išsirinkimą ir garbina vien Viešpatį ir nieko daugiau. O ir tada, kai atsisako asmeninės naudos, jeigu ji verčia sąžinės akis užmerkti vargšų poreikiams. „Tik to, kas teisu, teisingai tesieksi“. Kiekvieną dieną susiduriame su begale neteisingumo situacijų, ypač silpniausiųjų atžvilgiu, tų, kurie vos išgyvena mūsų visuomenės pakraščiuose. Kiek Kainų pasitelkia prievartą prieš savo brolį ar seserį! Pašalinti nelygybę ir piktnaudžiavimą yra svarbiausias teisingumo reikalavimas, pradedant nuo mūsų širdies bei visuomeninio gyvenimo vietų. Tačiau Dievas savo teisingumą parodo ne sunaikindamas Kainą: jam rūpi jį apsaugoti, kad keliautų toliau... Dievo teisingumas tai – naujo gyvenimo suteikimas. Esame krikščionys, nes sutikome Jėzų. Savo žodžiais bei gestais, o ypač savo gyvenimo dovana ir Prisikėlimo šviesa Jis mums apreiškė, kad Dievo teisingumas yra Jo begalinė meilė visiems savo vaikams. Per Jėzų ir mums nusidriekė kelias gyventi bei skleisti gailestingumą ir atleidimą, kurie yra ir socialinio teisingumo pagrindas. „Tik to, kas teisu, teisingai tesieksi“. Ši Rašto eilutė pasirinkta 2019 m. Maldos už krikščionių vienybę savaitei, kuri šiaurės pusrutulyje yra švenčiama sausio 18–25 d. Jei ir mes priimsime šį žodį, stengsimės ieškoti susitaikinimo kelių, pirmiausia tarp krikščionių. Jei patarnausime visiems, veiksmingai išgydysime neteisingumo žaizdas. Prieš keletą metų tai patyrė įvairių Bažnyčių krikščionys, kurie rūpinasi kaliniais Palermo mieste (Italijoje). Iniciatyvos ėmėsi Salvatoris, evangelikų asociacijos narys: „Pastebėjau šių mūsų brolių dvasinius ir žmogiškuosius poreikius. Daugelis jų neturi giminaičių, gebančių jiems padėti. Pavedžiau juos Dievui ir kalbėjau apie tai kitiems – savo ir kitų Bažnyčių broliams.“ Kristina iš anglikonų Bažnyčios pridūrė: „Jaučiamės laimingi, kai padedame šiems stokojantiems broliams, nes taip pasireiškia Apvaizda Dievo, kuris per mus savo meile nori pasiekti kiekvieną. O katalikė Nuncija sako: „Mums tai atrodo gera galimybė tiek padėti stokojantiems broliams, tiek skelbti Jėzų mažais konkrečiais gestais.“ Matome, kad gyvenimu tampa tai, apie ką Chiara Lubich kalbėjo 1998 metų ekumeniniame susitikime, Augsburgo Šv. Onos evangelikų Bažnyčioje: „[...] Žvelgdami į savo istoriją […], mes krikščionys negalime nejausti nuoskaudos, matydami, kiek joje gausu nesusipratimų, ginčų ir kivirčų. Kaltos, be abejo, buvo istorinės, kultūrinės, politinės, geografinės, socialinės aplinkybės..., tačiau ir stoka to, kas turėtų būti tipiškas krikščionis vienijantis elementas: meilė. Ekumeninis darbas bus tiek vaisingas, kiek tie, kurie juo užsiima, stengsis suvokti dabartinę nesantarvę ir atkurti vienybę, žvelgdami į nukryžiuotąjį ir apleistąjį Jėzų, kuris iš naujo atiduoda save Tėvui [...]. O įgyvendinta vienybė daro poveikį […]. Ji užtikrina Jėzaus buvimą tarp žmonių, bendruomenėje. „Kur du ar trys – sakė Jėzus – susivieniję mano vardu, aš esu tarp jų“ (Mt 18,20). Jėzus – tarp kataliko ir liuterono, kurie myli vienas kitą, tarp anglikono ir ortodokso, tarp armėno ir reformatės, kurie myli vienas kitą. Kiek ramybės jau nuo dabar, kiek šviesos tiesiam ekumeniniam keliui!“ Letizia Magri |