„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas.“ (Mk 10, 43-44). |
| 2023 04 „Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje“ (Kol 3, 2). |
|
„Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje“ (Kol 3, 2). Nors pirmosios krikščionių bendruomenės buvo ką tik susiformavusios, jose jau kilo vidinių nesutarimų. Tai atsitiko dėl to, kad buvo neteisingai interpretuojama Evangelijos žinia. Sužinojęs apie šias Koloso problemas Paulius, kuris tuo metu kalėjo, rašė šiai bendruomenei. Šio mėnesio Gyvenimo Žodį galima geriau suprasti perskaičius kelis šalia šios frazės esančius Evangelijos sakinius: Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje. Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi paslėptas Dieve (Kol 3, 1–3). Siekiant įveikti šiuos prieštaravimus Paulius kviečia savo mintis, visą savo esybę atgręžti į Prisikėlusį Kristų. Juk per Krikšto sakramentą mes esame mirę ir prisikėlę Kristuje. Galime gyventi šį naują gyvenimą, kuris yra tarp jau ir dar ne. „Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje“ Tačiau yra akivaizdu, kad sugebėjimas taip gyventi nėra įgyjamas vieną kartą ir visiems laikams, bet visoje daug pastangų reikalaujančioje gyvenimo kelionėje turi būti atrandamas vis iš naujo. Tai reiškia būtinybę kelti mūsų gyvenimą aukštyn. Iš tiesų Kristus į žemę atnešė dieviškąjį gyvenimą, o Jo šv. Velykos žymi naujosios kūrinijos, naujos žmonijos pradžią. Toks pasirinkimas yra logiška sprendimo gyventi pagal Evangeliją pasekmė: tai pasirinkimas, kuris visiškai pakeičia mūsų mentalitetą, perkeičia mums pasaulio siūlomą tvarką ir tikslus, išlaisvina mus nuo išorinių sąlygų ir leidžia patirti radikalius pokyčius. Paulius nenuvertina „žemiškų dalykų“, nes per Dievo Sūnaus Įsikūnijimą, Dangui susilietus su žeme, visa tapo atnaujinta. „Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje“ Kas yra tie dalykai, kurie „yra aukštybėse“? Chiara Lubich rašo: „Tai yra tos vertybės, kurias Viešpats Jėzus atnešė į žemę ir per kurias Jis atpažįsta savo sekėjus. Tai – meilė, santarvė, ramybė, atleidimas, skaistumas, sąžiningumas, teisingumas ir kt. Tai yra visos tos Evangelijos siūlomos dorybės ir vertybės, kurių dėka ir per kurias krikščionys išlieka realybėje, kurioje jie yra prisikėlę su Kristumi. [...] O kaip gyvenant pasaulyje išlaikyti savo širdį susietą su Dangumi? Leisti, kad mus vestų mintys ir jausmai Jėzaus, Kurio vidinis žvilgsnis visada būdavo nukreiptas į Tėvą ir Kurio gyvenimas kiekvieną akimirką atspindėjo Dangaus Įstatymą, kurio esmė yra Meilė.“ „Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje“ Krikščionių buvimas pasaulyje drąsiai atsiveria naujam šv. Velykų patirties paženklintam gyvenimui. Jie yra naujieji vyrai ir moterys, kurie nėra iš pasaulio, bet gyvena pasaulyje su visais jame egzistuojančiais sunkumais. Štai kas buvo pasakyta apie pirmuosius krikščionis: „Jie gyvena žemėje, tačiau iš tiesų jie yra Dangaus gyventojai. [...] Panašiai kaip siela kūne, taip krikščionys yra pasaulyje.“ Drąsus ir tikrai evangeliškas vieno darbininko, kuris nusprendė padėti iš darbo atleidžiamam kolegai, poelgis sujaudino ir tapo pavyzdžiu, sukėlusiu visą brolybės gestų kaskadą.„Fabrike buvo platinami atleidimo iš darbo lapeliai, ir vienas iš jų buvo skirtas Džordžui. Žinodamas apie jo ekonominius sunkumus, pakviečiu jį drauge su manimi nueiti į Personalo skyrių. Tenai pareiškiu: „Mano ekonominė padėtis geresnė, nes mano žmona turi darbą. Todėl geriau iš darbo atleiskite mane.“ Vadovas pažada iš naujo peržiūrėti bylą. Mums išėjus iš kabineto sujaudintas Džordžas mane apkabina. Natūralu, kad iš lūpų į lūpas pasklinda žinia apie šį poelgį, ir kiti du darbuotojai taip pat pasisiūlo būti atleisti iš darbo kitų dviejų, gavusių atleidimo lapelius, darbuotojų naudai. Taip vadovybė yra priversta peržiūrėti pasirinkimo atleisti iš darbo metodus. Sužinojęs apie šį faktą parapijos klebonas neatskleisdamas vardų apie tai kalba sekmadienio homilijos metu. Kitą dieną sužinojau, kad atsirado dvi studentės, kurios atnešė klebonui visas savo santaupas, kad padėtų sunkumus patiriantiems darbininkams, sakydamos: „Mes taip pat norime pasielgti panašiai, kaip pasielgė tas darbininkas.“(B. S., Brazilija) Perengė Patrizia Mazzola ir Gyvenimo Žodžio komanda |