„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas.“ (Mk 10, 43-44). |
| 2023 05 „Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba.“ (Rom 12, 10) |
|
„Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba.“ (Rom 12, 10) Šio mėnesio Žodis paimtas iš itin turtingo savo turiniu Pauliaus laiško, skirto Romiečių bendruomenei. Paulius pristato krikščionišką gyvenimą kaip realybę, kurioje klesti meilė. Tai nesąlyginė ir begalinė Meilė, kurią į mūsų širdis lieja Dievas, ir kurią savo ruožtu mes dovanojame kitiems. Norėdamas tai pasakyti aiškiau ir net veiksmingiau, Paulius įterpia dvi sąvokas į vieną žodį. Jis naudoja žodį philostorgos, talpinantį du reikšminius dėmenis, kurie atskleidžia du išskirtinius krikščioniškajai bendruomenei būdingos meilės aspektus: meilę tarp draugų ir meilę tarp šeimos narių. „Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba.“ Susitelkime į broliškumo ir tarpusavio meilės aspektą. Paulius tvirtina, kad krikščioniškoje bendruomenėje žmonės myli vieni kitus, nes yra vieni kitų nariai (Rom 12, 5), jie yra broliai ir seserys, kurie yra vieni kitiems skolingi tik tarpusavio meilę (Rom 13, 8), jie džiaugiasi su besidžiaugiančiais ir verkia su verkiančiais (Rom 12, 15), jie neteisia kitų bei neduoda broliams akstino nupulti ir pasipiktinti (Rom 14, 13). Mūsų egzistencija yra susipynusi su kitų žmonių gyvenimais, o bendruomenė yra gyvas to meilės įstatymo, kurį Jėzus atnešė į žemę, liudijimas. Tai – reikli meilė, kuri galiausiai pasiekia savo gyvybės paaukojimo už kitus tašką. Tai – konkreti meilė, nuspalvinta milijonais raiškos būdų, kuri trokšta gėrio kitam, kito laimės. Per ją žmonės pasiekia savo visišką realizaciją, kai tiesiog varžomasi, kad būtų pripažintos vienos kitų gerosios savybės. Tai meilė, kuri žvelgia į kiekvieno poreikius, kuri daro viską, kad nė vienas nebūtų paliktas be dėmesio, tai meilė, kuri mus skatina būti atsakingiems ir aktyviems socialinėje, kultūrinėje sferoje, politikoje. Anot Chiaros Lubich, žvelgdami į pirmojo amžiaus krikščioniškąsias bendruomenes, pastebime, kad jose skleidėsi meilė, kuri buvo skirta be išimties visiems; ši meilė turėjo pavadinimą, ji vadinosi filadelfia, o tai reiškia broliškąją meilę. Tos epochos pasaulietinėje literatūroje šis terminas buvo vartojamas norint atskleisti meilę tarp kraujo ryšiais susietų brolių. Šis terminas niekada nebuvo vartojamas siekiant apibūdinti meilę tarp tos pačios bendruomenės narių. Tokia išimtis yra daroma Naujajame Testamente. Daugelis jaunų žmonių jaučia poreikį sukurti daug gilesnius santykius, kurie būtų nuoširdesni ir tikresni. O pirmųjų krikščionių bendruomenių narių tarpusavio meilė kaip tik ir turėjo tų broliškos tarpusavio meilės savybių, pavyzdžiui, ji tokia buvo savo jėga ir prieraišumu. „Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba.“ Tokių bendruomenių išskirtinė savybė yra tai, kad jų nariai, puoselėjantys tarpusavio meilę, neužsidaro savyje, bet yra pasirengę pasitikti realius iššūkius, kurie iškyla toje aplinkoje, kurioje jie veikia. Vengrų tautybės serbas, vardu J. K., trijų vaikų tėvas, pagaliau gali įsigyti namą, tačiau dėl jį ištikusio nelaimingo atsitikimo, neturi nei ekonominių, nei fizinių resursų, nupirktąjį namą pats vienas suremontuoti. Ir čia fokoliarų bendruomenė imasi vykdyti projektą, pavadinimu daretocare, kurio idėją pasiūlė „Jaunimo už suvienytą pasaulį“ grupė. Vyras entuziastingai pasakoja apie tas prasidėjusias solidarumo rungtynes, siekiant jį paremti konkrečiai: „Į pagalbą man atėjo daug žmonių, jie padėjo per tris dienas pakeisti stogą, taip pat lubas, kurios buvo padarytos iš šiaudų ir molio, ir pakeisti jas gipskartonio lubomis.“ Remonto darbuose finansiškai padėjo ir žmonės, gyvenantys Čekijos Respublikoje. Tai buvo veiksmas, kurį įgyvendino akivaizdžiu išsiplėtusi bendruomenė, peržengdama net valstybių sienų ribas.“ Parengė Patrizia Mazzola ir Gyvenimo Žodžio komanda |