„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas.“ (Mk 10, 43-44). |
| 2023 06 „Galiausiai, broliai, džiaukitės, tobulinkitės, vienas kitą guoskite, būkite vieningi, taikiai gyvenkite, ir meilės bei ramybės Dievas bus su jumis.“ (2Kor 13, 11) |
|
„Galiausiai, broliai, džiaukitės, tobulinkitės, vienas kitą guoskite, būkite vieningi, taikiai gyvenkite, ir meilės bei ramybės Dievas bus su jumis.“ (2Kor 13, 11) Apaštalas Paulius su meile sekė Korinto krikščioniškosios bendruomenės vystymąsi. Jis ją aplankydavo ir stiprindavo sunkiais momentais. Tačiau tam tikru momentu, kaip rodo šis laiškas, jis turėjo gintis nuo kaltinimų, kuriuos jam pateikė kiti pamokslininkai, kritikuodami jo pamokslavimo būdą. Paulius negaudavo atlygio už savo misionierišką darbą, nebuvo puikus oratorius, neturėjo jo autoritetą stiprinančių rekomendacinių laiškų ir jis skelbė, kad supranta ir išgyvena visas savo silpnybes Jėzaus pavyzdžio šviesoje. Nepaisant to, baigdamas savo laišką, Paulius su pasitikėjimu ir viltimi kreipiasi į Korintiečius: „Galiausiai, broliai, džiaukitės, tobulinkitės, vienas kitą guoskite, būkite vieningi, taikiai gyvenkite, ir meilės bei ramybės Dievas bus su jumis.“ Pirmasis bruožas, kuris krinta į akis, yra tai, kad Pauliaus paraginimai yra skirti visai bendruomenei, kaip tai vietai, kurioje galima patirti Dievo buvimą. Ramybės Dievo buvimas gali ištaisyti visas žmogiškas silpnybes, kurios apsunkina tarpusavio supratimą, sąžiningą ir nuoširdų bendravimą, gebėjimą pagarbiai priimti patirčių ir minčių įvairovę. Paulius siūlo kai kuriuos konkrečius Evangeliją atitinkančius elgsenos modelius: kaip broliams ir seserims būdinga, siekti, kad kiekvieno gyvenime būtų įgyvendintas Dievo planas; tą atjaučiančią Dievo Meilę, kurią esame gavę, perduoti kitiems, kad ji cirkuliuotų; rūpintis vieniems kitais, dalinantis giliausiais savo troškimais; priimti vieniems kitus, priimti ir teikti gailestingumą bei atleidimą; ugdyti gebėjimą pasitikėti ir išklausyti. Tai – mūsų laisvei patikėti pasirinkimai, kurie kartais reikalauja drąsos būti „prieštaravimo ženklu“ šiuolaikiniam mentalitetui. Dėl šios priežasties apaštalas skatina padrąsinti vieniems kitus tam įsipareigoti. Kas jam iš tiesų brangu – tai su džiaugsmu liudyti neįkainojamą vienybės ir taikos vertę meilėje ir tiesoje. Viskas visada turi tvirtą nesąlyginės Dievo, lydinčio savo tautą, meilės pamatą. „Galiausiai, broliai, džiaukitės, tobulinkitės, vienas kitą guoskite, būkite vieningi, taikiai gyvenkite, ir meilės bei ramybės Dievas bus su jumis.“ Panašiai kaip Paulius, norėdami gyventi šiuo Gyvenimo Žodžiu, ir mes turime žvelgti į Jėzaus pavyzdį ir į Jo jausmus, nes Jis ateina mums atnešti Savo ramybės. Iš tiesų tai „[...] nėra tik karų, barnių, skirtingų nuomonių, traumų nebuvimas. [...]: tai gyvenimo ir džiaugsmo pilnatvė, tai pilnas žmogaus išgelbėjimas, tai laisvė, tai meile paremta brolybė tarp visų tautų.[...] Ir ką Jėzus padarė, kad mums dovanotų Savo ramybę? Už ją pats sumokėjo. [...] Jis atsistojo į besivaržančiųjų vidurį, ant Savęs prisiėmė neapykantą ir atskirtį, sugriovė sienas, atskyrusias tautas“. Ir mums kuriant ramybę, reikia puoselėti stiprią meilę, gebančią mylėti tuos, kurie neatsako tuo pačiu, gebančią atleisti, atsisakyti priešo kategorijos, mylėti kito tėvynę kaip savo. [...] Jai taip pat iš mūsų reikia naujų širdžių ir akių, kad visus mylėtume ir kiekviename matytume kandidatą į universaliąją brolybę.[...] „Blogis gimsta žmogaus širdyje“,– rašė Igino Giordani. Ir „norint išvengti karo grėsmės, būtina pašalinti agresijos, eksploatacijos ir egoizmo dvasią, iš kurios kyla karas: būtina atkurti sąžinę.“ Bonita Parkas yra vieno Pietų Afrikos miesto Hartsvaterio, besiverčiančio žemės ūkiu, rajonas. Kaip ir visoje šalyje, čia išlieka apartheido režimo pasekmės. Ypač tai justi švietimo srityje: akademiniai jaunų žmonių, kurie yra juodaodžiai ar metisai, laimėjimai yra daug žemesni nei kitų etninių grupių atstovų. Tai didina šių žmonių socialinės atskirties riziką. Projektas „Tiltas“ buvo sukurtas tarpininkauti tarp kaimynystėje gyvenančių skirtingų etninių grupių žmonių, mažinant tarp jų atstumus ir kultūrinius skirtumus. Buvo sukurta programa popamokinei veiklai ir nedidelė bendra erdvė, kurioje gali susitikti skirtingų kultūrų žmonės, vaikai ir jaunimas. Bendruomenė rodo didžiulį norą drauge dirbti: Karlas paskolino savo seną sunkvežimį, su kuriuo buvo atsivežta reikiamos medienos ir pagaminti suoliukai, artimiausios pradinės mokyklos direktorius pasiūlė lentynų, sąsiuvinių ir knygų, o Olandijos Reformatų Bažnyčia padovanojo 50 kėdžių. Kiekvienas padarė savo darbo dalį, kad kiekvieną dieną čia stiprėtų tiltas tarp skirtingų kultūrų ir etninių grupių. Parengė Letizia Magri ir Gyvenimo Žodžio komanda |