„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas.“ (Mk 10, 43-44). |
| 2023 12 „Visuomet džiaukitės, be paliovos melskitės! Visokiomis aplinkybėmis dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje.“ (1 Tes 5, 16–18) |
|
„Visuomet džiaukitės, be paliovos melskitės! Visokiomis aplinkybėmis dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje.“ (1 Tes 5, 16–18) Šventasis Paulius rašė tesalonikiečių bendruomenei tuo metu, kai dar buvo gyvi daugelis Jėzaus amžininkų, Jį mačiusių, klausiusių, liudijusių Jo Nukryžiavimo tragediją, Prisikėlimo stebuklą ir galiausiai Jo Įžengimą į Dangų. Jie atpažindavo Jėzaus paliktus pėdsakus ir laukė Jo artėjančio sugrįžimo. Šventasis Paulius mylėjo tesalonikiečių bendruomenę dėl jų pavyzdinio gyvenimo, tikėjimo liudijimo ir jo vaisių. Jis rašo jiems šį laišką, prisaikdindamas juos Viešpačiu, kad laiškas būtų perskaitytas visiems broliams (1 Tes 5, 27). Šiame laiške jis pateikia keletą pasiūlymų, kaip išlikti jų [apaštalų] ir Viešpaties sekėjais. (1 Tes 1, 6) Jis viską apibendrina sakydamas: „Visuomet džiaukitės, be paliovos melskitės! Visokiomis aplinkybėmis dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje.“ Svarbiausia šių primygtinių raginimų tema nėra tik nurodymai, ko Dievas tikisi iš mūsų, bet taip pat ir kada to tikisi: nepaliaujamai, visada, nuolat. Bet ar galima įsakyti džiaugtis? Visi esame patyrę, kai gyvenimas užgriūva su savo problemomis ir rūpesčiais, kančiomis ir sielvartais ir kai socialinė realybė tampa bejausmė ir nesvetinga. Nepaisant to, Paulius turi priežastį, dėl kurios galima visada jausti tą džiaugsmą, apie kurį jis kalba. Jis kalba krikščionims ir siūlo jiems rimtai žvelgti į krikščioniškąjį gyvenimą, nes Jėzus, kaip yra pažadėjęs po Prisikėlimo, juose gali gyventi visoje Savo pilnatvėje. Kartais mes tai patiriame: Jėzus gyvena tuose, kurie myli, ir kiekvienas gali pradėti eiti tuo keliu, atsižadėjęs savęs, su besąlygiška meile kitiems, priimant bičiulių palaikymą, išlaikant pasitikėjimą, kad „viską nugali meilė“. „Visuomet džiaukitės, be paliovos melskitės! Visokiomis aplinkybėmis dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje.“ Dialogas su įvairių religijų tikinčiaisiais ir skirtingų įsitikinimų žmonėmis leidžia dar labiau suvokti, kad malda yra itin žmogiškas veiksmas, kad ji kuria žmogų, jį pakelia. Bet kaip melstis nepaliaujamai? Kaip rašo ortodoksų teologas P. Evdokimovas, „Neužtenka kalbėti maldą, laikytis taisyklių, įpročių, bet mes patys turime tapti malda, įsikūnijusia malda, turime pasiekti, kad mūsų gyvenimas taptų liturgija, kada melsimės, remdamiesi pačiais paprasčiausiais kasdienybės dalykais.“ Ir Chiara Lubich pabrėžia, kad „Mylėti Dievą galime kaip Jo vaikai, su pilna meilės, pripildytos Šventosios Dvasios, širdimi ir su visišku pasitikėjimu savuoju Tėvu: tai toks pasitikėjimas, kuris prabudina troškimą dažnai su Juo kalbėtis, papasakoti Jam apie visus savo reikalus, savo ketinimus, savo projektus.“ Ir yra visiems prieinamas būdas nuolat melstis: tereikia tik stabtelėti prieš atliekant kiekvieną veiksmą ir žodžiais „Dėl Tavęs, Jėzau“ pabrėžti savo veiksmo intenciją. Tai labai paprasta praktika, kuri iš vidaus perkeičia mūsų veiksmus ir visą mūsų gyvenimą taip, kad jis taptų nepaliaujama malda. „Visuomet džiaukitės, be paliovos melskitės! Visokiomis aplinkybėmis dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje.“ Už kiekvieną dalyką dėkokite. Tai yra tas santykis, kuris laisvai ir nuoširdžiai kyla iš meilės ir dėkingumo Tam, kuris tyliai palaiko ir lydi žmones, tautas, istoriją, kosmosą. Dėkokite kitiems žmonėms, keliaujantiems drauge su mumis ir leidžiantiems mums suprasti, kad mums neužtenka patiems savęs. Džiaugtis, melstis ir dėkoti – tai trys veiksmai, kurie mus artina prie buvimo tokiais žmonėmis, kokiais mus nori matyti Dievas. Šie veiksmai stiprina mūsų ryšį su Juo, kupiną pasitikėjimo, kad ramybės Dievas mus tobulai pašventins (1 Tes 5, 23). Šitaip gyvendami labiau pasirengsime giliau patirti šventų Kalėdų džiaugsmą, kad padarytume pasaulį geresnį, kad taptume taikos audėjais savyje, savo namuose, darbo vietose, pilnose žmonių aikštėse. Nieko šiandien nėra svarbesnio ir labiau neatidėliotino. Parengė Victoria Gómez ir Gyvenimo Žodžio komanda |