Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
2025 08 „Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“ (Lk 12, 34).

„Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“ (Lk 12, 34).

Apie šį Jėzaus mokymą mums pasakoja evangelistas Lukas. Šiame pasakojime matome Jėzų su mokiniais kelyje į Jeruzalę, kelyje į Jo mirties ir prisikėlimo Velykas. Pakeliui Jis kreipiasi į juos, vadindamas juos „mažąja kaimene“ (Lk 12, 32), patikėdamas jiems tai, ką nešiojasi savo širdyje, gilias savo sielos nuostatas. Tarp jų – atsiribojimas nuo žemiškųjų gėrybių, pasitikėjimas Tėvo Apvaizda ir vidinis budrumas, uolus Dievo karalystės laukimas.

Ankstesnėse eilutėse Jėzus skatina atsiriboti mokinius nuo visko, net nuo savo gyvenimo, ir nesirūpinti materialiniais poreikiais, nes Tėvas žino, ko jiems reikia. Jis kviečia verčiau ieškoti Dievo karalystės, ragindamas kaupti „tikrą lobį danguje“ (Lk 12, 33). Žinoma, Jėzus neragina mūsų aplaidžiai nesirūpinti žemiškais dalykais, neatsakingai elgtis dirbant savo darbą. Jo tikslas – pašalinti mūsų nerimą, neramumą ir baimę.

„Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis.“

„Širdis“ čia reiškia vienijantį žmogaus centrą, suteikiantį prasmę viskam, kuo jis gyvena; tai nuoširdumo vieta, kurioje negalima apgaudinėti ar apsimetinėti. Paprastai ji parodo tikruosius žmogaus ketinimus, tai, ką jis iš tikrųjų galvoja, kuo tiki ir ko nori. „Lobis“ yra tai, kas mums vertingiausia, ir todėl – mūsų prioritetas; tai kas, mūsų manymu, suteikia saugumo mūsų dabarčiai ir ateičiai.

„Šiandien, – sako Popiežius Pranciškus, – viskas yra perkama ir už viską yra sumokama; ir atrodo, kad pats orumo jausmas priklauso nuo to, kas įgyjama pinigų galia. Esame skatinami tik kaupti, vartoti ir blaškytis – esame įkalinti žeminančios sistemos, kuri neleidžia mums žvelgti toliau, nei mūsų tiesioginiai poreikiai.“ Tačiau kiekvienos moters ir kiekvieno vyro pačioje sielos gilumoje slypi neatidėliotinas tikrosios laimės troškimas; laimės, kuri nenuvilia, kurios negali patenkinti joks materialus gėris.

Chiara Lubich rašo: „Štai, ko tu ieškai: tavo širdyje yra begalinis ir nemirtingas ilgesys; viltis, kuri nemiršta; tikėjimas, kuris pralaužia mirties tamsą ir yra šviesa tiems, kurie tiki. Ne veltui viliesi, ne veltui tiki! Ne veltui! Tu viliesi ir tiki dėl to, kad Mylėtum.“

„Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis.“

Šis Žodis kviečia mus patikrinti savo sąžinę: kas yra mano lobis, kas yra ta tikrovė, kurią labiausiai vertinu? Tai gali turėti įvairiausių niuansų, tokių, kaip ekonominė padėtis, bet taip pat ir šlovė, sėkmė, galia. Patirtis mums sako, kad turime nuolat grįžti į tikrąjį gyvenimą, tą, kuris nepraeina, į radikalų ir reiklų evangelinės meilės gyvenimą:

„Krikščioniui nepakanka būti geram, gailestingam, nuolankiam, švelniam, kantriam… Savo brolius jis turi mylėti su tokia meile, kurios mus mokė Jėzus.[…] Meilė nėra tik pasirengimas atiduoti savo gyvybę. Tai yra savo gyvybės atidavimas“, – teigia Chiara.

Kiekvieną savo dieną, sutikdami artimą (šeimoje, darbe, visur), turime jį mylėti tokiu būdu. Ir gyvename taip, galvodami ne apie save, bet apie kitus, gyvendami kitais, tokiu būdu patirdami tikrą laisvę.

Parengė Augusto Parody Reyes ir Gyvenimo Žodžio komanda

atsisiųsti

vaikams