| 2026 02 „Štai aš visa darau nauja!“ (Apr 21, 5). |
|
„Štai aš visa darau nauja!“ (Apr 21, 5). Apreiškimo knyga, iš kurios paimtas Gyvenimo Žodis, užbaigia Naujojo Testamento raštų rinkinį. Pavadinimas reiškia apreiškimą, o autoriaus tikslas – padėti mums suprasti paskutinius dalykus, Kristaus sugrįžimą į žemę, galutinį blogio nugalėjimą ir naujo dangaus bei naujos žemės atsiradimą. Šį tekstą nėra lengva suprasti. Jis parašytas 81–94 m. po Kristaus. Krikščionių persekiojimas yra nuožmus. Krikščionių bendruomenėse tvyro baimė: kas nutiks mums ir mums patikėtai žiniai? Kodėl Dievas neįsikiša? Tokiomis aplinkybėmis autorius yra romėnų ištremiamas į Patmo salą. Būtent čia jis pradeda matyti vizijų seką ir gauna nurodymą jas užrašyti. „Štai aš visa darau nauja!“ Apreiškimo knyga siekė suteikti vilties persekiojamoms bendruomenėms: nepaisant sunkios ir smurto kupinos dabarties, nepaisant neaiškios ateities, gėris galiausiai triumfuos ir Dievas visa atnaujins. Net ir šiandien, „žiūrėdami žinias ar skaitydami laikraščių antraštes, matome daugybę tragedijų, liūdnų naujienų, prie kurių rizikuojame priprasti, tapti visam tam nejautrūs… Tačiau yra Tėvas, kuris verkia kartu su mumis; yra Tėvas, kuris verkia begalinio gailesčio ašaromis dėl savo vaikų. Turime Tėvą, kuris laukia mūsų, kad mus paguostų, nes žino mūsų kančias ir paruošė mums kitokią ateitį. Tai yra didžioji krikščioniškos vilties vizija, kuri tęsiasi per visas mūsų gyvenimo dienas ir siekia mus vėl pakelti“, – sako Popiežius Pranciškus. „Štai aš visa darau nauja!“ „Paskutiniai Biblijos puslapiai mums parodo galutinį kelionės vaizdą – tikinčiojo kelionės tikslą: Dangaus Jeruzalę, dangiškąją Jeruzalę. Ji pirmiausia įsivaizduojama kaip didžiulė palapinė, kurioje Dievas priims visus žmones, kad galėtų gyventi su jais amžinai (Apr 21, 3). Ir tai yra mūsų viltis. O ką Dievas darys, kai pagaliau būsime su Juo kartu? Jis bus mums begaliniai švelnus kaip tėvas, priimantis savo vaikus, kurie ilgai vargo ir kentėjo. „Štai Dievo palapinė su žmonėmis! […Jis] nušluostys kiekvieną ašarą nuo akių; ir nebebus daugiau mirties, nebebus nei liūdesio, nei aimanų, nei skausmo, nes visa tai, kas buvo anksčiau, praėjo... Štai aš visa darau nauja!“ (Apr 21, 3–5). Naujų dalykų Dievas!“ – taip kalba Popiežius Pranciškus [Generalinė audiencija, 2017 rugpjūčio 23]. „Štai aš visa darau nauja!“ Kaip galime gyventi pagal šio mėnesio Gyvenimo Žodį? „Šis Žodis užtikrina mus, kad esame kelyje į naują pasaulį, kuris ruošiamas ir kuriamas jau nuo dabar. Tai toli gražu nėra kvietimas atsiriboti ir pabėgti nuo pasaulio. Dievas nori atnaujinti viską: mūsų asmeninį gyvenimą, draugystę, sutuoktinių meilę, šeimą; Jis nori atnaujinti socialinį gyvenimą, darbo pasaulį, mokyklos, kultūros, laisvalaikio, sveikatos pasaulį, ekonomiką, politiką… Žodžiu, visas žmogaus veiklos sritis. Bet tam Jam reikia mūsų. Jam reikia žmonių, kurie leistų Jo Žodžiui gyventi savyje, kurie būtų Jo gyvasis Žodis, būtų kiti Jėzūs savo aplinkoje“, – rašo Chiara Lubich. Alisa, viena jauna krikščionė, suprato, kad norint sekti savo pašaukimu reikia gilaus vidinio pokyčio – tam, kad Dievas galėtų visapusiškai veikti jos gyvenime ir jį atnaujinti. Kaip „didžiulę dovaną“ ji gavo galimybę pagyventi Indijoje. Ten ji patyrė tikrą džiaugsmą ir jautėsi panirusi į Dievo malonę net ir sunkiomis akimirkomis. Savo dienas ji skyrė maldai, bendruomenės gyvenimui ir savanorystei. Ją itin palietė ir sujaudino vaikai, gyvenantys našlaičių namuose: nors jie neturėjo nieko, bet rodė neįtikėtiną entuziazmą ir ją daug ko išmokė apie gyvenimą. Tai nebuvo paprasta kelionė, bet tikra piligrimystė, „pakilimų ir nuokalnių“ kelionė, kurios metu Alisa nors ir turėjo „ištuštinti savo kuprinę“, bet praturtėjo ir atrado laisvę. Parengė Augusto Parody Reyes ir Gyvenimo Žodžio komanda |