Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

„Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas” (Mt 26,41).

Šiais žodžiais skausmingo sielvarto akimirką Getsemanėje Jėzus kreipėsi į Petrą, Jokūbą ir Joną, pamatęs juos miego įveiktus. Jis pasiėmė šiuos tris apaštalus – tuos pačius, kurie buvo jo atsimainymo Taboro kalne liudytojai – kad būtų su juo šią tokią sunkią valandą ir pasiruoštų kartu su Juo maldoje, nes tai, kas turėjo įvykti, taps baisiu išbandymas ir jiems.

„Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas”.

Šie žodžiai, perskaityti apmąsčius aplinkybes, kuriomis jie buvo ištarti pirmiau nei Jėzaus prašymas mokiniams, nuskamba kaip jo sielos būsenos atspindys, tai yra, parodo, kaip jis ruošiasi išbandymui. Artėjančios kančios akivaizdoje Jis meldžiasi, visomis savo dvasios jėgomis kovoja prieš baimę ir mirties siaubą, atiduoda save Tėvo meilei, kad iki galo būtų ištikimas jo valiai ir padeda savo apaštalams padaryti tą patį.
Jėzus čia pasirodo kaip pavyzdys tam, kuris turi stoti akis į akį su išbandymu ir tuo pačiu kaip brolis, kuris tą sunkią akimirką stojasi greta mūsų.

„Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas”.

Raginimą budėti dažnai išgirstame iš Jėzaus lūpų. Budėti jam reiškia niekada nesileisti dvasinio miego įveikiamiems, būti visada pasiruošus pasitikti Dievo valią, mokėti atpažinti jos ženklus kasdieniame gyvenime, o ypač sugebėti perskaityti sunkumus ir skausmus Dievo meilės šviesoje.
Budėjimas neatskiriamas nuo maldos, nes ji būtina norint nugalėti išbandymus. Žmogaus prigimtinis silpnumas („kūno silpnumas“) gali būti įveiktas iš Dvasios ateinančia jėga.

„Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas”.

Tad kaip gyventi šio mėnesio gyvenimo Žodžiu?
Ir mes savo programoje turime numatyti susitikimą su išbandymais: kasdien pasitaikančiais mažais arba dideliais išmėginimais. Normaliais išbandymais, klasikiniais išbandymais, kuriuos anksčiau ar vėliau krikščionis būtinai turės pereiti. Pirma sąlyga norint įveikti išmėginimą, kiekvieną išmėginimą – perspėja Jėzus – yra budrumas. Reikia mokėti atskirti, suvokti, kad tai Dievo leisti išbandymai, bet ne tam, kad nusimintume, o kad įveikdami juos, dvasiškai subręstume.
Tuo pačiu metu turime melstis. Malda reikalinga, nes tokiais momentais gali kilti du pavojai: viena vertus, pretenzija su viskuo susidoroti patiems; kita vertus, priešingas jausmas – baimė, kad nepajėgsime, tarsi išbandymas viršytų mūsų jėgas. Tuo tarpu Jėzus mus užtikrina, kad dangiškasis Tėvas neleis, jog mums pristigtų Šventosios Dvasios jėgos, jei tik budėsime ir tikėdami prašysime.

Chiara Lubich (1990 m. balandis)

atsisiųsti

paaugliams

vaikams